Antrose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi D.Lobačevskė savo vietą pagerino per 10 pozicijų – Londone ji buvo 28-ą. Rio ji trasą įveikė per 2 val. 30 min. 48 s. ir nuo čempionės atsiliko 6 min 44 s.
„Patys geriausi įspūdžiai, esu labai patenkinta savo rezultatu, savo vieta. Gerai, kad išlaukiau, buvo provokacijų, greitėjimai ir lėtėjimai, o aš nepasidaviau. Pamačiau, kad šiandien karšta, tiesiog pasirinkau tinkamą tempą ir labai gerai prabėgau. Viskas žiauriai pagal planą.
Aš net nežiūrėjau startinio protokolo, nežiūrėjau į trasą – visi manęs klausinėjo, kodėl. Aš tiesiog bėgau savo tempu ir tai buvo mano pagrindinis tikslas. Su pirma grupe vis tiek niekaip negalėčiau „ištraukti“, man ten nėra ką veikti. Gal pirmą ratą, 6 kilometrus. Reikia tiesiog bėgti protingai“, – su plačia šypsena veide po finišo kalbėjo D.Lobačevskė.
Maratoninkė skundėsi trasos organizatorių darbu ir betvarke prieš pat startą. Anot jo, organizacine prasme tai buvo vienas blogiausių maratonų, kuriuose D.Lobačevskė dalyvavo. Vis dėlto tai atpirko itin gražūs Rio vaizdai. Maratono bėgikai ir bėgikės Rio žaidynėse finišuoja garsiajam Sambodrome.
„Mačiau Jėzų, mačiau palei vandenyną nerealūs vaizdai, paplūdimiai. Šiek tiek apsižiūrėjau. Dabar su Mindaugu turėsime čia penkias dienas poilsio – tai bus mūsų mini atostogos. Trasoje jis man padavinėjo gerti, gal dar tai man padėjo“, – pasakojo D.Lobačevskė.
Rasa Drazdauskaitė, kuri trasą įveikė per 2 val. 35 min. 50 s ir liko 37-a, prisipažįsta, kad tikėjosi būti aukščiau. Ji sako, kad jai tai buvo pati sunkiausia olimpiada iš trijų, kuriose dalyvavo.
„Nuo pat pradžių buvo sunku, kovojau su savimi, visokių minčių buvo. Džiaugiuosi, kad pavyko atbėgti iki galo – nekilo kažkaip nei rankos, nei kojos. Ne mano gal diena, gal kažką ne taip padariau – dariau kaip visada viską. (...) Nieko nemačiau, kovojau su savimi, o ne varžovėmis – kad tik bėgčiau ir nesustočiau. Tikėjausi būti aukščiau“, – sakė R.Drazdauskaitė.
Organizacinę olimpiados pusę bėgikė teigė vertinanti prastai.
„Chaosas prieš startą, kaip turguje. Bet gerai, stojome į startą ir staigiai išbėgome. Gerai, kad starte nereiėjo ilgai stovėti – paprastai būna 10-15 minučių. Tas gerai. Trasoje irgi viskas tvarkoje“, – sakė ji.
38 vietą užėmusi ir trasą per 2 val 35 min. 53 s įveikusi Vaida Žūsinaitė sakosi esanti patenkinta savo pasiekimu.
„Esu patenkinta, nes bėgti tokiame karštyje buvo sunku. Negalvojau, kad bus taip sunku – reikėjo daug kovoti ne tik su karščiu, bet ir su savimi. Šiek tiek per greit pradėjau ir nuo dvidešimt kažkelinto kilometro jau buvo labai sunku, trynė ir padus man. Ne tik su vidiniu skausmu, bet ir su kitokiu reikėjo kovoti“, – pasakoja V.Žūsinaitė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad minčių pasitraukti iš trasos nebuvo.
„Kovotojai mes, ypač olimpinėse žaidynėse. Vandenį teko piltis ant galvos, ne tik gerti, batai šlapi“, – prisimena V.Žūsinaitė.
