Vis dėlto tokie pasiteisinimai yra niekiniai. Žymus Lietuvos treneris Aleksas Stanislovaitis ir Lietuvos antidopingo agentūra vieningai tvirtina – rūpintis mityba ir maisto papildais turi pats sportininkas, o ne jį aptarnaujantis personalas. Tik tokiu atveju atletas gali būti užtikrintas, kad jis nevartoja dopingo.
Kaltinti reikėtų tik pačius save
Po pasaulį apskriejusių žinių apie teigiamus dopingo mėginius, jamaikiečių A.Powello ir Sh.Simpson agentas Paulas Doyle'as iš karto pareiškė, kad dėl skandalo kaltas sportininkų treneris, kanadietis Christopheris Xuerebas. Esą jis A.Powellui davė apie 20 skirtingų papildų, su kuriais į atleto organizmą turėjo patekti ir stimulianto oksilofrino. Būtent šį draudžiamą preparatą aptiko antidopingo kontrolieriai.
Tai paveikia ne tik lengvąją atletiką, bet ir visas kitas sporto šakas, krenta dėmė ant visų sportininkų, net ir tų, kurie sąžiningai sportuoja.
Treneris tokius kaltinimus kategoriškai paneigė ir tvirtina, kad sportininkams pagaliau reikėtų nustoti ieškoti kaltų ir atsakyti už savo veiksmus, nes draudžiamus preparatus jie vartojo be jo žinios.
Lietuvos dopingo agentūros direktorės Ievos Lukošiūtės-Stanikūnienės nuomone, sportininkų ir jų agentų teiginiai, jog kalti yra papildus skiriantys treneriai, tėra būdas reabilituoti savo vardą.
„Už viską yra atsakingas pats sportininkas. Taip yra nurodyta ir pasauliniame dopingo kodekse. Ten parašyta, kad už tai, kas patenka į sportininko organizmą, atsakingas tik jis pats. Pasiteisinimas kad nežinojo, ką vartojo, yra labai dažnas reiškinys, tačiau niekinis. To net negalima laikyti pasiteisinimu“, – įsitikinusi agentūros vadovė.
Tokios pačios nuomonės yra ir sprinterio Ryčio Sakalausko treneris A.Stanislovaitis. „Tai tėra bandymai pasiteisinti. Netikiu ir netikėsiu, kad jie nežinojo, ką vartoja“, – teigė specialistas. Jau beveik 40 metų treneriu dirbantis A.Stanislovaitis įsitikinęs, kad dirbantys švariai niekada dėl antidopingo kontrolierių nemalonumų neturės.
„Dirba technologijos, kad pagautų sportininkus, o nesąžiningi treneriai, vadybininkai ir sportininkai daro viską, kad apgautų dopingo kontrolės tarnybas. Manau, kad visada ateina laikas, kai yla išlenda iš maišo. Manau, kad niekas iš niekur neatsiranda. Jei atrado preparato organizme, tai kažkas padėjo jam ten pakliūti“, – sakė A.Stanislovaitis.
Kas yra oksilofrinas?
Dopingo kontrolieriai jamaikiečių mėginiuose aptiko stimulianto oksilofrino. Pasak Lietuvos antidopingo agentūros direktorės I.Lukošiūtės-Stanikūnienės, tai nėra stipriausias draudžiamas preparatas, kokį galima vartoti.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė |
„Tai yra toks stimuliantas, kuris yra laikomas kaip patikslinta medžiaga. Patikslinta reiškia, kad medžiaga gali būti paplitusi maisto papilduose ir vaistuose. Jei sportininkas įrodo, kad neturėjo ketinimų tyčia vartoti dopingą, už oksilofriną jam gali būti skiriama mažesnė bausmė, nei įprastai skiriami dveji metai. Išties, tai labai paplitusi medžiaga, daug kas vartoja ją mesdami svorį”, – aiškino dopingo kontrolierė.
Pasak specialistės, tam tikras oksilofrino kiekis organizme nėra laikomas nusikaltimu, todėl dažnai agentūros nepateikia aptikto oksilofrino kaip teigiamo mėginio rezultato.
„Tokio tipo stimuliatoriai ne varžybų metu yra leidžiami. Pagal rezultatus matosi, kada preparatas buvo vartotas. Ar tą pačią dieną, ar ne. Sportininkams yra rekomenduojama bent penkias dienas prieš varžybas susilaikyti nuo tokio preparato vartojimo“, – teigė I.Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Į priekį išsiveržė antidopingo kontrolieriai
Dopingas ir jo vartojimas nuo seno yra viena iš opiausių sporto pasaulio temų. Dėl šlovės ir pinigų sportininkai yra pasiryžę padaryti viską, o dažnai ir sukčiauti. Vis dėlto retai atletams pavyksta laimėti medalius ir nepakliūti į susitepusių sportininkų sąrašą.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Aleksas Stanislovaitis |
Anot trenerio A.Stanislovaičio, tokie skandalai labiausiai kenkia ne pačiam sportui, o tos sporto šakos gerbėjams. Ypač vaikams, kuriems pasaulio rekordus laužantys bėgikai buvo tapę dievais.
„Tai paveikia ne tik lengvąją atletiką, bet ir visas kitas sporto šakas, krenta dėmė ant visų sportininkų, net ir tų, kurie sportuoja sąžiningai. Visas pasaulis į juos žiūri, seka juos, stebi, ką valgo, kaip sportuoja, kiek ilsisi. Visi nori į juos lygiuotis. Po tokio skandalo dingsta bet koks nors tikėti tais žmonėmis, sekti jų treniruočių technologijas, pasirengimo sistemas“, – teigė A.Stanislovaitis.
Treneris teigė galintis pasidžiaugti tik tuo, kad antidopingo kontrolieriai po ilgos ir permainingos kovos pagaliau sugebėjo išsiveržti į priekį ir vis dažniau pagauna nesąžiningus atletus.
„Džiugu, kad nepaisant tų sportininkų statuso, dopingo kontrolė vis tiek dirba savo darbą. Yra visai nesvarbu, iš kur sportininkas kilęs, ar iš Lietuvos, ar iš kur kitur. Jei nusikaltai, turi atlikti bausmę. Tik tokiu būdu bus pasiektas švaresnis sportas. Gal ir kiti pagalvos, ar verta viską aukoti dėl tablečių. Dabar vyksta kova. Vieni stengiasi apgauti, kiti išsisukti. Manau, kad antidopingas dabar išsiveržė į priekį”, – sakė specialistas.
Anot A.Stanislovaičio, dopingo kontrolė buvo gerokai sugriežtinta prieš Pekino olimpines žaidynes, kai visi sportininkai turėjo pasidaryti biologinius pasus. Dabar nebėra tikrinama, ar žmogus vartojo tam tikrą draudžiamą preparatą, o yra sekami detalūs sportininko rezultatai ir kraujo parodymai. Tokiu būdu ieškoma staigių pokyčių sportininkų organizmuose, kurie galėtų reikšti, kad atletas pradėjo vartoti draudžiamus preparatus.
