Lietuvai pasaulio čempionato medalio reikėjo laukti 12 metų ir jis atėjo su galingu Andrius Gudžiaus disko metimu. Pirmenybės prasidėjo aukščiausia įmanoma nata, tačiau Lietuvos lengvoji atletika Londone pasiekė ir mažesnių pergalių.
Nors Airinė Palšytė turbūt tikėjosi daugiau nei septintoji vieta, į finalą pateko po gimdymo sugrįžusi trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė ir disko metikė Zinaida Sendriūtė. 800 m pusfinalyje bėgo dukart asmeninį sezono rezultatą gerinusi Eglė Balčiūnaitė.
LLAF prezidentas E.Skrabulis kalbėjo ir apie šią sporto šaką užpuolusią dopingo ligą bei kontroversišką moterų 800 metrų varžymąsi, kurį lydi diskusija dėl Caster Semenyos.
– Aukso medalis ir nebloga perspektyva ateičiai. Kaip jūs vertinate lietuvių rezultatus Londone?
– Mums tai sėkmingas čempionatas. Rezultatai nuteikia optimistiškai. Jau nekalbant apie aukso medalį. Mus visada pliekdavo, kad yra tiktai Virgilijus Alekna ir Austra Skujytė. Jiems išėjus – lengvosios atletikos nebus. Ne kasdien gimsta čempionai, ypač mažoje šalyje. Mums sako, kad indai bėga estafetę. Tai jūs paskaičiuokite – tai 350 kartų didesnė šalis.
Iškovotas aukso medalis yra labai jauno žmogaus. Airinės Palšytės vieta mes labai džiaugiamės, nors tikėjomės dar daugiau. Ji tikrai visai neseniai negalėjo lipti laiptais – tai absoliuti tiesa. Visi ieškojome sprendimo, radome medikus Vokietijoje ir Estijoje. Bet ji tris mėnesius nesitreniravo. Atrankoje ji net nežinojo savo pajėgumo. Finale ji galėjo net iki ketvirtos vietos kilti.
Dovilė Dzindzaletaitė pateikė vieną iš didžiausių staigmenų. Net metai nepraėjo nuo Dovilės vaikučio gimimo. Aš tikrai netikėjau, kad ji gali įvykdyti normatyvą. Ji padarė neįmanoma. Tai rimtas pareiškimas ateičiai.
Mūsų jaunieji ietininkai taip pat perspektyvūs. Tai labai graži rungtis, stadione gerai žiūrisi. Edis Matusevičius vaikis dar jaunas, bet labai talentingas ir gero charakterio. Trauma jam sumaišė ir jam dar reikia suvyriškėti. Liveta (ietės metikė Liveta Jasiūnaitė) perdegė. Ji talentinga ir fiziškai su ja viskas gerai. Iš Eglės (Balčiūnaitės) laukiau geriausio metų starto. Kai kas ją jau buvo nurašę, bet tai buvo gerokai per anksti. Rezultatas aukštas. Ji neatrodė prasčiau už kitas. Jeigu būtų bėgusios vien tik moterys... Tai irgi rimta problema.
– IAAF sprendžia ir šį klausimą. Kokia situacija šiuo metu?
– Apie tai kalbama tik užkulisiuose. Yra siūlomi sprendimų būdai. Aš sakau aiškiai – vyrai turi varžytis su vyrais, moterys su moterimis. Kartais gamtoje būna nestandartinių sprendimų. Mes neturime teisės žmogaus niekinti, bet negalime diskriminuoti ir tų moterų, kurios yra moterys. Tai yra šioks toks apsigimimas. Vyrams yra leidžiamas bet koks testosterono lygis. Moterims yra ribos ir aš manau, kad jeigu jos taip smarkiai peržengiamos, joms neturėtų būti leidžiama startuoti su moterimis.
Nėra trijų lyčių, yra dvi lytys.
Jų varžymąsis buvo sustabdytas, bet tada įsikišo korumpuotas PAR prezidentas Jacobas Zuma. Jis sakė, kad jo mergaitės niekas neskriaus. Niekas nenori jos skriausti, bet nenori skriausti ir tūkstančių mergaičių, kurios yra moterys.
Neetiška kalbėti apie tai garsiai, bet dar blogiau yra leistis joms varžytis. Caster Semenya yra ne vienintelė. Kiekviename bėgime buvo bent po vieną – jie kariai. Taip negali būti. Kova tęsiasi – IAAF turi pateikti mokslinius sprendimus Sporto arbitražo teismui CAS. Tikiu, kad sprendimas bus rastas. Nėra trijų lyčių, yra dvi lytys.
– Galima manyti, kad ateityje joms nebus leidžiama varžytis su moterimis?
– Aš labai tikiuosi. Juk bėga šalia berniukas – matai vizualiai, kad viskas vyriškai sudėta, kitas raumenynas, kiti pečiai.
– Mes 12 metų laukėme pasaulio čempionato medalio. Ar galime sakyti, kad nuo šio taško mūsų lengvoji atletika kyla į viršų?
– Ji nebuvo nukritusi, bet konkurencinė kova yra didelė. Tegul nepyksta kiti, tačiau pasaulyje nėra didesnės konkurencijos nei lengvosios atletikos varžybose. Normatyvai yra sunkiai suvokiami. Mes turime tik tris milijonus gyventojų. Kiek iš jų jaunų ir ateinančių į sportą? 10–12 metų užtrunka užauginti naują sportininkų kartą. Ir dabar mes ją turime. Tai federacijos, trenerių ir jų šeimų nuopelnas.
Treneriai, kurie sugeba sutraukti vaikus, juos treniruoti ir laukti tiek metų jų pasiekimų, yra didvyriai
– Lietuvos sporto sirgaliai mėgsta sakyti, kad lengvoji atletika mirusi. Nėra medalių ir pasiekimų. Teisinga taip sakyti?
– Trys milijonai specialistų. Tie, kurie taip sako, yra kvaili. Jeigu mes ilgai neturėjome jokių pasiekimų plaukime, tai ką, mums reikėjo išleisti visus baseinus ir nelaukti Meilutytės ir kitų? Reikia suvokti, kad esame mažytė šalis. Treneriai, kurie sugeba sutraukti vaikus, juos treniruoti ir laukti tiek metų jų pasiekimų, yra didvyriai. Jie dirba dėl tų visų trijų milijonų. Kad jų nebūtų tik du milijonai. Toks kaip V.Alekna gimsta kartą per 50 metų. Kritikuoti lengviausia, o pasiekti labai sunku. Tik du centimetrai skyrė auksą ir sidabrą. Žmonės dažnai nepastebi tų dviejų centimetrų, kurie skiria čempioną nuo pralaimėtojo. Jie yra čia pat ir jų yra daug. Kartais nesėkmė ar trauma pakiša koją.
– Pasaulio čempionatas Londone gerino lankomumo rekordus. Net atrankų metu stadionas buvo pilnutėlis. Ar jums yra tekę ką nors panašaus matyti lengvosios atletikos varžybose?
– Aš vykdamas į šį čempionatą sakiau, kad jis bus ypatingas. Britai labai myli ir supranta lengvąją atletiką. Atmosfera stadione yra fantastiška. Net ryte stadionas pilnas. Tokios pagarbos sportininkams kaip čia sunku kur nors kitur surasti. Atsakant į klausimą – neteko dar to matyti. Prisimenu pasaulio čempionatą Maskvoje – ten vežė vaikus ir pionierius, kad užpildytų stadioną. Trečdalis stadiono buvo užpildytas, net su atvežtu prezidentu. Tai nepadėjo. Ten nėra sporto kultūros, o čia visi eina su malonumu – šeimomis. Savo sportininkus jie palaiko vulkanu, bet jie gerbia visus. Kiekvienam sportininkui čia varžytis yra svajonė. Manau, bus panašiai ir kitais metais Europos čempionate Berlyne.
– Karjerą baigia Usainas Boltas ir britų numylėtinis Mo Farah. Tai lūžis lengvojoje atletikoje. Ar atsiras naujų žvaigždžių?
– Kiekvienai sporto šakai yra reikalingos žvaigždės, nes jos pritraukia jaunimą. Pakeisti Usainą Boltą bus be galo sunku. Nežinau, ar įmanoma. Bet mes galvojome, kad be Jamaikos nėra sprinto, o be Kenijos ir Etiopijos nėra ilgesnių distancijų, bet čia jau lūžis sporte. Dabar yra lygesnės galimybės. Moterų ir vyrų sprinte anksčiau dominavo Jamaika, bet dabar 800 metrų triumfavo prancūzas, antras lenkas, trečias iš Etiopijos, o ketvirtas britas.
Gaila Bolto eros pabaigos, bet galbūt bus daugiau boltukų.
Visada dominavo Kenija ir Etiopija. Dabar britai iškyla, jie triumfavo estafetėje, nors ir gaila Usaino Bolto. Toks indėlis į sportą, o paskutinis bėgimas tragiškas. Jamaikiečiai kaltina organizatorius ir čia dalies tiesos yra. Sportininkai yra laikomi tikrai per ilgai ir šaltai. Jie tam labai jautrūs. Tai galėjo prisidėti.
Lygiaverčio Boltui reiks laukti labai ilgai. Ir jis netapo per dieną Boltu, 2008–2009 metais, kai pasirodė olimpinėse žaidynėse. Iki tol jis buvo geras, bet beveik nematomas. Gaila Bolto eros pabaigos, bet galbūt bus daugiau boltukų. Galbūt geriau dešimt boltukų, o ne vienas Boltas.
– Prieš čempionatą vyko IAAF kongresas. Kokie pagrindiniai atgarsiai iš jo?
– Gera žinia, kad kongreso metu žmonės jau nebemiega. Aš labai džiaugiuosi mūsų pasauline lengvąja atletika, nes ji sveiksta ir sparčiais žingsniais. Dopingo liga, kuri buvusi ją apėmusi, buvo labai išplitusi. Daug apie ką ir nekalbama, nes jei pasakysi viską, kas vyksta, tai dar labiau pakenksi savo sporto šakai. Džiaugiuosi, kad parodėme, kad esame flagmanas pasaulyje – mes pripažinome savo problemas ir pradėjome su jomis kovoti.
– Rusijai buvo pratęstos sankcijos. Kaip jiems sekasi tvarkytis su IAAF nustatytais kriterijais?
– Rusijos lengvaatlečiai baudžiami dėl nesuvokiamo masto pažeidimų. Kaip matote, čia jau startavo gana daug Rusijos sportininkų, kurie praėjo beveik jau pakankamą kontrolę. Ateis laikas, kai Rusija sugrįš, bet tik tada, kai įrodys, kad yra pasaulietiška. Ne mažiau svarbu, kad tai yra signalas kitoms šalimis. Tokie pažeidimai, kurie buvo Rusijoje... Jeigu tokią šalį suspendavo, vadinasi, ir kitoms šalims tas pats bus. Prezidento Sebastiano Coe politika yra teisinga. Turi būti garbinga ir lygi sportinė kova. Visų sąlygos turi būti lygios.
Varžybose pakliūva tik kvailiausi.
Problema yra ta, kad sportininkai vartoja dopingą nevaržybiniu metu ir jų niekas nekontroliuoja. Varžybose pakliūva tik kvailiausi. Kodėl Lietuvos sportininkai yra per pusmetį tikrinami nuo penkių iki aštuonių kartų ir jie nepyksta? Taip turi būti. Turi būti visur.
Manau, išlindo dar ir mums nežinomų faktų, kuriuos dar reikės pašalinti. Čia nėra jokio nusiteikimo prieš šalį dėl politinių motyvų. Kaip bando tai pateikti ne vienas rusas, stebėjęs Marijos Lasickienės apdovanojimą. Rusija grasina visiems ir Sebastianas Coe yra vienas iš nemėgstamiausių jų žmonių, bet mes žinome, kad jo veiksmai yra teisingi.
