Drauge su 400 m barjerinio bėgimo atstovais – Europos čempionu Kariemu Husseinu, pasaulio čempionato finalininke Lea Šprunger – bei penktą vietą planetos pirmenybėse užėmusia moterų 4x100 m estafetės komanda pluša ir lietuvė. Su šveicarais dirba Eglė Balčiūnaitė, o Evai Misiūnaitei L.Meuwly rengia treniruočių planus.
Aukštų rezultatų padedamos šveicarų specialisto jau spėjo pasiekti abi mūsiškės: E.Balčiūnaitė praėjusių metų pasaulio čempionate Londone pirmąkart karjeroje prasibrovė į pusfinalį, o E.Misiūnaitė pagerino kone visų distancijų asmeninius rekordus bei ruošiasi vasarą Berlyne vyksiančiam Europos čempionatui.
„Turite daug talentingų sportininkių“, – šypteli L.Meuwly, tuo pačiu išreiškęs susirūpinimą trenerių edukacija Lietuvoje.
Pagalba – atsidūrus karjeros kryžkelėje
Bendradarbiavimą su Lietuvos lengvaatletėmis L.Meuwly pradėjo prieš kelerius metus: E.Balčiūnaitė prie šveicaro komandos prisijungė 2015-aisiais, o E.Misiūnaitė – metais vėliau.
„Pažinojau Eglę nuo 2007-ųjų ir mačiau ją kas metus ar dvejus svarbiausiuose čempionatuose. Nuolat palaikėme kontaktą. Po to, kai 2015-aisiais Eglė patyrė traumą, ji manęs paklausė, ar sutikčiau pagelbėti“, – prisiminė L.Meuwly.
Tada sportininkės sprendimą ryžtis permainoms paskatino dažnos traumos – pasaulio bei Europos čempionatuose E.Balčiūnaitė pasirodydavo blankiai, o į 2015-ųjų pirmenybes Kinijoje sportininkė net neišvyko. Pakeitusi trenerį bėgikė pakeitė ne tik miestą, bet ir šalį – iš Šiaulių persikėlė į Vilarą prie Glano (Villars sur Glane – pranc.), esantį greta Šveicarijos olimpinio centro.
Tuo tarpu E.Misiūnaitė su šveicaru bendradarbiauti pradėjo tada, kai jos rezultatai nustojo progresuoti. Eilę metų Lietuvoje tarp geriausių buvusi lengvaatletė niekaip negalėjo pralaužti ledų bei įvykdyti svarbiausių čempionatų normatyvų.
„Po kelių mėnesių Eglė pasiteiravo, ar padėčiau ir Evai, nes ji taip pat turėjo bėdų su treneriu – pradėjau planus rašyti ir jai. Eva atvykdavo į treniruočių stovyklas, į Šveicariją“, – teigė L.Meuwly.
Tiesa, skirtingai nei kolegė, E.Misiūnaitė liko treniruotis Kaune, retkarčiais nuvykdama į Šveicariją, sykį – į treniruočių stovyklą Pietų Afrikos Respublikoje.
„Atstumas yra didžiausias darbo su Eva ir Egle skirtumas. Eva žino, ko noriu, bet negaliu jai daryti įtakos kasdien treniruotėse, matyti, kaip techniškai ji atlieka darbą ir kada yra pavargusi. Atstumas reikalauja nuolatinio komunikavimo“, – aiškino Šveicarijos rinktinės treneris.
Horizonte – finalai
Pradėjęs dirbti su lietuvėmis L.Meuwly kardinaliai pakeitė jų treniruočių procesą. Specialistui į akį krito prastas merginų fizinis pasirengimas.
„Eglė bėgdavo ypač daug kilometrų, bet fizinis pasirengimas nebuvo tobulas – ji neatlikdavo pakankamai kūną stiprinančių pratimų sporto salėje. Jos juosmens raumenyno stabilumas nebuvo geriausias, o greičio treniruotės nebūdavo atliekamos pakankamai gerai, – tikino Europos čempioną K.Huseiną treniruojantis L.Meuwly. – 800 m bėgikai neturi bėgioti tiek daug kilometrų, reikia dirbti tiksliau ir skirtingais intensyvumo lygiais. Kadangi ji yra antroje savo karjeros dalyje, svarbiausia yra dirbti dėl kokybės, o ne kiekybės.“
Kiek daugiau nei pusmetį Šveicarijoje praleidusi E.Balčiūnaitė išvyko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kur užėmė 48 vietą, tačiau pasiekė geriausią sezono rezultatą 2 min. 2,98 sek. Daug sėkmingesni sportininkei buvo 2017-ieji: pasaulio čempionate ji pirmą kartą prasibrovė į pusfinalį (neskaičiuojant uždarų patalpų čempionatų – lengvoji.lt) bei užėmė 15 vietą – aukščiausią tarp visų Lietuvos bėgikų nuo 2005-ųjų.
„Manau, kad praėję metai Eglei buvo tokie sėkmingi dėl to, kad ji patyrė daug mažiau traumų nei anksčiau, mažiau sirgo. Labai svarbu išlikti sveikai ir jei tą ji padarys, toliau progresuos, tai svarbiausi finalai – pasaulio čempionatų ar olimpiadų – bus įmanomi“, – auklėtinės galimybėmis tiki L.Meuwly.
Aukštų rezultatų šveicaras tikisi ir iš E.Misiūnaitės. Praėjusią žiemą Europos uždarų patalpų čempionate bėgusi lengvaatletė vasarą pasiekė asmeninį 400 m rekordą bei įvykdė į 2018-aisiais Berlyne vyksiančių Europos pirmenybių normatyvą.
„Eva tikrai gali pagerinti visus savo rekordus rungtyse nuo 100 m iki 400 m, bet norint tobulėti dar labiau, norėtųsi matyti ją dar dažniau. Be to, Eva dažnai treniruojasi viena, nors treniruotės aukšto meistriškumo grupėse praverstų. Ji tikrai dar nepasiekė visų aukštumų, kurias gali pasiekti“, – teigė L.Meuwly.
Gerbėjų būrys Šveicarijoje
Lietuvės Šveicarijoje jaučiasi – kaip savos. Svetimšales bėgikes šiltai priėmė visa L.Meuwly kuruojamų sprinterių bei barjerininkų komanda.
„Grupė yra labai gera, visi seka, kas ką daro, bando būti geresniais, mokydamiesi vieni iš kitų. Merginos pritapo gerai, tik kartais būna juokinga, kai jos lygina, kuo skiriasi gyvenimas Lietuvoje ir Šveicarijoje – pas mus yra taip ir taip“, – nusijuokė L.Meuwly.
Treneris šyptelėjo paklaustas, ar išvaizdžios lietuvės Šveicarijoje turi daug gerbėjų.
„Eglė dažniau yra Šveicarijoje, tad ir fanų ji turi daugiau (juokiasi – lengvoji.lt). Ji sulaukia daug sekėjų iš Šveicarijos, nes jie mato ją bėgančią. Žinoma, kad tokios užsienietės bėgikės šveicarams yra įdomios“, – pasakojo L.Meuwly.
Lietuvos lengvaatletės specialistą pramokė ir lietuvių kalbos. Lietuvoje ne kartą viešėjęs L.Meuwly žino ir populiariausius svetimžodžius, kaip „davai“.
„Bandžiau išmokti keletą žodžių, sakinių. Galiu kalbėti prancūziškai, vokiškai, angliškai, itališkai, ispaniškai ir manau, kad lietuvių yra labai labai sudėtinga kalba. Jei turėčiau išmokti kalbą, kuria kalbama Lietuvoje, verčiau mokyčiausi rusiškai – tai būtų daug paprasčiau“, – šyptelėjo L.Meuwly.
Šveicarai pasižymi punktualumu, tačiau nusiskundimų dėl E.Balčiūnaitės ar E.Misiūnaitės vėlavimo lengvosios atletikos specialistas neturėjo.
„Jos labai punktualios, o vėluoja ir šveicarai. Ko labiausiai nemėgtame, tai vėluojančių varžybų, tad organizacija pas mus nuolat būna aukščiausio lygio. Tačiau kai varžomės užsienyje, taip būna ne visada“, – šyptelėjo L.Meuwly.
Nerimas – dėl Lietuvos trenerių kompetencijos
2018-uosius L.Meuwly pasitiko Lietuvoje. Septynis sportininkus Rio de Žaneiro žaidynėms paruošęs specialistas lietuvių pasirodymus atidžiau nei kitų šalių atstovų seka ir tarptautinėse varžybose.
„Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, čia lengvoji atletika yra labai svarbi. Žinau, kad nesate pajėgūs futbole ir kad krepšinis pas jus numeris vienas, tačiau lengvajai atletikai yra erdvė kaip individualiai sporto šakai būti svarbiai šalyje, – sakė L.Meuwly. – Matau labai įdomių sportininkų, turinčių puikius duomenis. Tačiau vis dar nesu įsitikinęs, ar trenerių edukacija Lietuvoje eina teisinga kryptimi. Nemanau, kad kiekvienas treneris sugeba išspausti maksimumą iš auklėtinio.“
Šveicaras pridūrė, kad varžybų sistema mūsų šalyje nėra paranki dėl to, kad sudėtinga rasti startų, kuriose išbandytum jėgas su itin aukšto kalibro sportininkais.
„Jei kiekvieną savaitgalį bėgi prieš tuos pačius varžovus, puikiai žinai jų galimybes, o tai nepadeda tobulėti“, – neabejojo L.Meuwly.
Beje, E.Balčiūnaitę ir E.Misiūnaitę lengvosios atletikos treneris prižiūri negaudamas jokio finansinio atlygio. Pasak jo, sportininkės gaunamas lėšas verčiau panaudos treniruočių stovykloms nei mokės jam.
„Finansai niekada nebuvo svarbus dalykas joms paprašius pagalbos. Niekada nediskutavome apie tai, žinojau jų situaciją, – sakė L.Meuwly. – Jos nėra Europos čempionato prizininkės ar olimpiados finalininkės, tad lėšų vos užtenka treniruotėms. Mano, kaip trenerio, požiūris yra toks, kad turiu pagelbėti sportininkams, kurie yra tikrai motyvuoti.“
