 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Sebastian Bayer |
Sebastianai, dabar turbūt jaučiatės žvaigžde?
Ne, ką jūs. Europos rekordas manęs visai nepakeitė.
Ar po triumfo Turine gavote žymių žmonių sveikinimų?
Savo pašto dėžutėje radau Vokietijos kanclerės A.Merkel laišką. Jame radau daug šiltų žodžių, sveikinimą su puikiu rezultatu. Ji ypatingai akcentavo, jog mano rezultatas ją džiugina ir dėl to, kad šiemet pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks Berlyne.
Po to šuolio (8.71 metro) Jūs sakėte, jog jautėtės nušokęs maždaug 8.40 – ar tai reiškia kad negalėjote įsivaizduoti tokio rezultato?
Kažkodėl man visada būna sunku įsivaizduoti, kiek realiai nušokau. Be to, po vieno iš mano bandymų, kuomet užmyniau atsispyrimo lentelę, treneris pasakė, jog nušokau maždaug 8.40. Gal todėl toks rezultatas užsifiksavo pasąmonėje – anksčiau net toks šuolis man buvo utopija.
Ir ką pajutote pamatęs ekrane skaičius 8.71?
Gan sunku paaiškinti, pradžioje jaučiau kažkokią tuštumą. Negalėjau įsivaizduoti, kad tai realybė. Tad greičiausiai mano būsena reikėtų įvardinti kaip šoką.
Europos čempionate Turine Jūs jau pirmuoju bandymu nušokote 8.29 metro. Tai iš principo jau garantavo nugalėtojo titulą. Tačiau esate minėjęs, kad nebuvote patenkintas tuo šuoliu...
Jis buvo atliktas ne visai techniškai. Tiek įsibėgėjimas, tiek atsispyrimas galėjo būti geresni.
Bet vis tiek – 8.29...
Taip, tai netelpa į sveiko proto ribas!
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Stipriausi šuolininkai į tolį – viduryje – naujasis Europos rekordininkas Sebastianas Bayeris |
Šokdamas paskutinį bandymą jau buvote užsitikrinęs aukso medalį. Kodėl geriausias rezultatas buvo pasiektas jau nieko nelemiančiu bandymu?
Atlikti gerą bandymą jau būnant Europos čempionu buvo garbės reikalas. Publika laukė gero šuolio ir aš sudėjau visas jėgas. Žinoma negalvojau, kad nušoksiu taip toli.
O tas šuolis buvo idealus techniškai?
Taip, jis buvo nuostabus!
Likus savaitei iki Europos čempionato, Jūs varžybose Hamnice pasiekėte savo asmeninį rekordą (8.17 metro). Kaip įmanoma per savaitę prie jo pridėti iš karto 54 centimetrus?
Treneriai sakė, kad tose varžybose buvau pasiruošęs šokti 8.30-8.35. tačiau neturėjau papildomos motyvacijos. O kuo labiau artėjo Europos čempionatas, tuo geriau jaučiausi.
O juk buvo laikas, kai daug kas iš viso nesitikėjo Jūsų išvysti sektoriuje. Europos jaunimo čempionate Kaune 2005 metais Jūs 3 vietose susilaužėte koją ir nutraukėte visus raiščius (priminsime, jog tame čempionate S.Bayeris atlikinėdamas paskutinį bandymą paslydo)...
Mano charakteris yra kovotojo – niekada nepasiduodu. O po Kauno tikrai daug kas sakė, kad Bayeris daugiau iš viso nešokinės arba nebešokinės toli.
Pekino olimpiadoje nušokote 7.77 ir net nepatekote į finalą. Kodėl?
Labai jaudinausi ir dariau daug klaidų. Po jų stengdavausi viską daryt kitaip, ne taip kaip mane mokė. Sakiau sau, kad privalau nušokti toliau, tačiau pamišdavau sukoncentruoti dėmesį ties tuo, ką išmokau treniruočių metu. Ir žinoma, nesijaučiau laisvai.
O kokia nuotaika buvo po kvalifikacijos?
Niekam nerodžiau savo nusivylimo. Tai dėl mano draugės Karolinos Nitros. Ji kitą dieną turėjo bėgti 100 metrų su barjerais. Tad ir laikiausi, kaip tik galėjau, nors nuotaika buvo žiauri. Ją praskaidrino tai, jog Karolina pateko į pusfinalį – jai tai buvo labai geras rezultatas.
O kitas rungtis pamatyti teko?
Taip, dėl Karolinos praleidau stadione du vakarus. Tad kartu pamačiau ir kitas rungtis.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jelena Isinbajeva |
Matėte J.Isinbajevos šuolius?
Taip, nors ir iš 100 metrų atstumo. Ji – fenomenas, žmogus, perrašęs istoriją. Kaip ir Sergejus Bubka. Sunku įsivaizduoti kelias dešimtis pasaulio rekordų, pasiektus vieno žmogaus. Tikrai labai negreitai kas nors sugebės tai pakartoti.
Teko girdėti, kad kiek anksčiau šuoliai su kartimi Jums kėlė neigiamas emocijas...
Kuomet bandžiau savo jėgas daugiakovėje, ši rungtis buvo mano silpniausia, net nežinau kodėl. O bendrai tai labai graži akiai rungtis. O man ji nesisekė. Draugauju su Timu Lobingeriu (viena pajėgiausių Vokietijos kartininkų) – jis man duodavo patarimų, tačiau net jie nepadėdavo. Štai kaip būna...
Grįžkime prie šuolio į tolį. Kada žmogus nušoka daugiau nei 9 metrus?
Reikia, kad visos aplinkybės būtų tavo pusėje – vėjas iš už nugaros, oro temperatūra iki +35 laipsnių, aukštas varžybų lygis, puikūs žiūrovai. Manau tokiomis aplinkybėmis įmanoma šokti per 9 metrus. O kada tai įvyks, šiemet, kitąmet, po 5 ar po 10 metų – spręsti nesiimu.
Kokias savybes turi turėti idealus šuolininkas į tolį?
Sunku atsakyti. Yra skirtingi šuolininkų tipai – vieni šoka iš greičio, kiti iš jėgos, treti pasiekia rezultatą kombinuodami du minėtus dalykus. Pavyzdžiui Carlas Lewisas toli šo9kdavo dėl didelio įsibėgėjimo greičio, Vokietijos rekordininkas L.Dombrovskis šokdavo „iš jėgos“. O štai kubietis Ivanas Pedroso suderindavo ir greitį ir jėgą. Kaip ir dabartinis pasaulio lyderis Irvinas Saladino iš Panamos.
O kokiam tipui priklausote Jūs?
Mano šuolį sudaro maždaug 60 procentų greičio ir 40 procentų jėgos.
Ispanijos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Jose Maria Odriosola išsakė savo abejones, ar teisėjai teisingai išmatavo Jūsų rekordinį šuolį. Ką galvojate apie tai?
Manau, jis tiesiog buvo nusivylęs tuo, kad Europos rekordas buvo paveržtas būtent iš ispano. Taip sakė ne jis, o jo nusivylimas. Tačiau savo abejones jis kažkodėl išsakė ne už uždarų durų, o spaudai. Iš jo pusės tai buvo neprotinga. Tačiau aš juk nieko negaliu pakeisti...
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius |
Ar jis atsiprašė?
Iki šiandien dienos – ne.
Ką norėtumėte sutikti stadione pasaulio čempionato Berlyne metu?
kažkodėl man atrodo, kad daugiausiai turtingų žmonių gyvena Rusijoje. Newt ir šiais krizės laikai turtingi žmonės liko turtingais. Man patinka „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius. Būtų visai šaunu išvysti jį Berlyne šuolio į tolį rungties metu. Su malonumu susipažinčiau...
