Praėjusią savaitę 25-erių lengvaatletis įveikė 231 cm aukštį ir pradžiugino Lietuvą antruoju medaliu. Prieš tai bronzą Suomijoje vykusiose pirmenybėse iškovojo bėgikė Lina Grinčikaitė.
„Planavome įveikti 230 cm aukštį. Labai džiaugiamės, kad pavyko pasiekti tokią aukštą vietą. Esame nustebę ir labai didžiuojamės Raivydu“, – sakė šuolininko trenerė Audra Gavelytė. – Jis yra itin techniškas sportininkas, labai imlus, koordinuotas bei šoklus. Bet svarbiausia, kad yra techniškas ir sugeba gražiai įveikti aukštį.“
Pirmadienį R.Stanys sugrįžo į Lietuvą ir sakė, kad prieš Londono olimpiadą bandysiantis pasiekti geriausią sportinę formą, nes visada sau kelia aukščiausius tikslus.
– Raivydai, kaip jaučiatės iškovojęs sidabro medalį? – žurnalistai paklausė R.Stanio.
– Džiaugiuosi, esu labai patenkintas, šiek tiek pavargęs. Bet dabar turiu naujų planų, kadangi Europos čempionate įgavau daug pasitikėjimo. Pasiekiau asmeninį rekordą. Bet dar turiu rezervą. Jaučiu, kad tai nebus pabaiga.
– Minėtą rezervą ketinate išnaudoti dar šį sezoną?
– Dabar svarbiausia atsigauti ir pasiekti dar aukštesnį rezultatą. Finale man kiek nepasisekė, ne viską išnaudojau, todėl tokia pamoka ir praėjęs čempionatas man labai naudingas.
– Kokios mintys sukosi prieš išvykstant į Helsinkį?
– Kaip mano treneris sako, blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu. Prieš kiekvienas varžybas svajoju apie auksą, bet stengiuosi neperdegti. Gerą pasirodymą lėmė puikus fizinis pasiruošimas, tam iki varžybų paaukojau daug laiko ir jėgų.
– Prieš čempionatą drąsiai kalbėjote, kad važiuojate pagerinti savo rekordą (iki šiol jis buvo 228 cm) ir iškovoti medalį. Ar visada esate toks ryžtingas?
– Visada stengiuosi galvoti apie aukštesnius rezultatus. Jeigu nori įveikti 240 cm aukštį, peršoksi 230 cm. Jeigu nori peršokti 230 cm, įveiksi 220 cm. Visada galvoju apie aukščiausius rezultatus.
– Kaip stipriai jūsų sporto šakoje rezultatus lemia psichologija?
– Psichologija lemia ne tik mano sporto šakos rezultatus. Kiekvienoje sporto šakoje daugiau nei 50 proc. rezultatų lemia psichologija. Varžybų laukimas verčia labai jaudintis.
– Kurią vietą su tokiu rezultatu – 231 cm – galima pasiekti Londono olimpiadoje?
– Ten kvalifikacija bus tikrai aukštesnė. Olimpinėse žaidynėse susirinks visi stipriausi planetos sportininkai. Dabar nieko negaliu pasakyti. Po kurio laiko atsigausiu, turiu daug naujų minčių, todėl stengsiuosi iš visų jėgų, kad jas įgyvendinčiau. Šiuo metu aukščiausiu tikslu laikau finalą. Gerai, kad Europoje labai pasisekė, tad į Londoną vyksiu su dideliu pasitikėjimu. Bus lengviau.
– Kaip manote, kodėl nepavyko įveikti 233 cm aukščio?
– Pritrūko fizinių jėgų. Daug jėgų išnaudojau, kai teko per tris bandymus įveikti 220 m aukštį. Buvo prastos oro sąlygos – labai priešinosi vėjas. Kartais iki galo nenubėgdavau, labai reikšmingas buvo net ir pėdos skirtumas. Trečią bandymą lėmė charakteris, buvo mažiau technikos. Vėliau susitvarkiau, trenerė priminė, ką daryti ir ėjau iki galo.
– Galbūt per treniruotes esate įveikęs dar didesnį aukštį?
– Ne, per treniruotes taip nešokinėju. Niekada nebandžiau peršokti 230 cm aukščio.
– Po kiekvieno šuolio pribėgdavote prie trenerės. Ar ji labai padėjo?
– Trenerė dalijo patarimus. Jaučiau didelę įtampą – daug žmonių, kameros. Reikia išlikti susikaupus, o trenerė primindavo tai, ką pamiršdavau.
– Po kelių sėkmingų šuolių tryškote emocijomis.
– Jaučiausi labai užtikrintai. Jei varžybos nebūtų buvusios sustabdytos, būčiau kilęs ir kilęs. Finale nespėjau atsigauti, bet parodžiau savo charakterį.
– Kokios buvo varžybų sąlygos?
– Lietuviškos, todėl pietiečiai prie tokių nebuvo pratę. Buvo mažiau nei dvidešimt laipsnių šilumos, tad jiems atrodė tarsi žiema (šypsosi).
– Iki Londono olimpiados daugiau nei mėnuo. Ką veiksite per šį laiką?
– Per artimiausias dvi dienas stengsiuosi pailsėti, pamąstyti, atsigauti ir ruoštis toliau. Prieš olimpiadą turėčiau dalyvauti dar dvejose varžybose. Vienos jų vyks Lenkijoje.
– Ar pagalvojate, kad Londone galite pagerinti ne tik savo, bet ir Lietuvos rekordus?
– Šiuo metu negalvoju. Reikia atsipūsti, nesu robotas. Viską apmąstysiu ir, tikiuosi, toliau sklandžiai dirbsiu. Stengsiuosi viską padaryti kuo geriau, nes olimpiada vyksta tik kas ketverius metus. Manau, nepraleisiu ir šios progos.
– Ar per trumpą laikotarpį įmanoma du kartus pasiekti tokią gerą sportinę formą?
– Įmanoma. Su treneriu planavome, kad geriausią formą turėčiau pasiekti prieš olimpiadą. Tačiau po šiose varžybose gauto krūvio jaučiuosi tarsi nukritęs iš trečio aukšto. Bet jokių traumų nepatyriau, todėl atsistatysiu.
Vaizdo interviu:
R.Stanio trenerės Audros Gavelytės interviu:
