2012 metų birželio 29 dieną Helsinkyje šuolininkas į aukštį R.Stanys prisimins visą gyvenimą. Tarp favoritų neminėtas lietuvis netikėtai iššoko į 2,31 m aukštį, pasiekė asmeninį rekordą ir užsikabino Europos čempionato sidabrą. Beje, tąkart čempionu tapęs britas Robertas Grabarzas įveikė tą patį aukštį.
Lietuvis mėgavosi žiniasklaidos ir visuomenės dėmesiu, tačiau šis pakišo koją tais pačiais metais vykusiose Londono olimpinėse žaidynėse. Po įspūdingo rezultato Helsinkyje buvo laukta panašios staigmenos ir olimpiadoje, tačiau R.Stanys nepateko į finalą ir liko tik 27-as.
„Kai pasieki aukščiausią tašką, pradedi blaškytis, atsiranda per didelis žurnalistų dėmesys. Po to olimpinėse žaidynėse išeini visai nesusikaupęs, per daug dėmesio gavęs pirmą kartą“, – nesėkmės priežastis vardijo R.Stanys.
Kritinis taškas
Po Europos čempionato valstybės finansavimą ketveriems metams užsitikrinęs lengvaatletis po to tarptautinės šlovės spindulių neragavo.
Blykstelėjimas buvo tik 2015-aisiais, kai R.Stanys iškovojo ketvirtąją vietą Universiadoje Pietų Korėjoje ir po 22 metų pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą (2,28 m).
Tačiau tai tolesnio finansavimo negarantavo. Šis baigėsi 2016 metais. Praėjusiais metais sportininką dar rėmė jį išauginęs lengvosios atletikos klubas „Cosma“. Dabar R.Stanys rimtai svarsto apie profesionalo karjeros pabaigą ir jau turi darbą. Buvęs lengvaatletis domisi naujausiomis sporto technologijomis ir konsultuoja kolegas.
„Mano karjera dabar yra ant skardžio krašto. Esu pasinėręs į apmąstymus – ar dar dalyvauti varžybose, ar jau nebe. Ne tai, kad fizinės galimybės man nebeleidžia, bet finansinės. Reikia galvoti, iš ko valgyti. Galbūt ir pavargau šiek tiek po 17 metų treniruočių. Tiesiog tokios motyvacijos nebėra“, – su apmaudu kalbėjo sporto vadybininku tapęs lengvaatletis.
Ne tai, kad fizinės galimybės man nebeleidžia, bet finansinės. Reikia galvoti, iš ko valgyti.
Tiesa, po 17 metų galutinį tašką padėti yra sunku: „Vis dar pagalvoju, kad noriu tai tęsti, pasiilgstu, jaučiuosi pasirengęs fiziškai. Tačiau gerai buvo parašęs Gedas Saročka: „Ploja tol, kol medalių yra, o kai medalių nėra, tai niekas ir nebeploja.“
R.Stanys negali paaiškinti, kodėl po puikių 2012-ųjų jo karjera smigo žemyn: „Visų pirma, tai sportas ir menas – pasiekti būtent tą formą geriausiu metu. Ne visada tai pavyksta. Pats norėjau visokiausių naujovių besitreniruojant, bet treneriai su tuo nesutiko, atsirado šiokių tokių nesutarimų. Tai natūralu.“
Algirdo Baranausko ir Audros Gavelytės treniruotas lengvaatletis tiki, kad su juo vyrų šuoliai į aukštį Lietuvoje neišnyks: „Yra jaunimas. Kol kas jiems su savo aukščiais į tarptautinę rinką patekti sunku. Tačiau jie perspektyvūs ir savo rezultatus gerina kiekvienais metais. Tikiuosi, kad jie iššaus ir gal net mano rezultatus pagerins.“
Kaip treneris nereikalingas
R.Stanys yra baigęs treniravimo sistemas ir bandė karjerą tęsti kaip lengvosios atletikos treneris, tačiau jo paslaugomis nesusidomėjo.
„Apie trenerio karjerą sunku pagalvoti, kai pas mus tokia juokinga sistema. Lengvosios atletikos treneriu norėjau įsidarbinti dar prieš dvejus metus, tačiau niekas nepriėmė. Turbūt per prastas. Nenori – nereikia. Aš esu baigęs treniravimo studijas ir treniravau šiek tiek krepšininkus, bet su savo, kaip lengvaatlečio, patirtimi norėjau dirbti būtent šios srities treneriu“, – apgailestavo R.Stanys.
Eini ieškoti darbo, rašai CV, kad sportavai, bet tai niekam neįdomu.
Vyras neslepia, kad po ilgametės sportininko karjeros į darbo rinką įsilieti yra tikras iššūkis: „Tai labai sunku. Reikia kuo greičiau surasti, ką nori daryti. Būna, kad tas karjeros laiko siūlas nutrūksta, ir viskas. Iš karto reikia kažką daryti, galvoti apie finansus, nes juk turi įsipareigojimų.“
Europos vicečempionas skaičiuoja, kad jeigu būtų pasirinkęs krepšininko kelią, šiandien greičiausiai rūpesčių neturėtų: „Jie tikriausiai to vargo nemato. Jeigu aš krepšinyje būčiau laimėjęs Europos čempionato sidabrą, tai tikriausiai dar 10 metų galėčiau ramiai gyventi ir klube uždirbčiau ne 500 eurų, o 20 tūkst. Lengvojoje atletikoje ilgai sportuoji, bet jei nėra rezultatų, tave greitai pamiršta. Po to eini ieškoti darbo, rašai CV, kad sportavai, bet tai niekam neįdomu.“
Federacija: „Jam reikia pačiam su savimi pasikalbėti“
Lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva patvirtino, kad oficialaus karjeros pabaigos rašto sportininkas nėra įteikęs.
„Na, žinote, kai sportininkas nebepatenka į finansuojamų sportininkų sąrašus, tai ženklas. Aišku, mes norime, kad sportininkai kuo ilgiau tęstų karjerą. Gal jam tiesiog reikia pačiam su savimi pasikalbėti“, – svarstė pati buvusi profesionali sportininkė.
Federacijos atstovai žino, kad R.Stanys susirado darbą, tačiau tai dar nieko nereiškia: „Nėra jokios tragedijos padirbti ir paskui galbūt sugrįžti.“
N.Medvedeva nepateikė priežasčių, dėl kurių Europos vicečempionas vėliau prigeso: „Kodėl nebuvo rezultatų, reikia klausti trenerių. Anksčiau ar vėliau karjeros pabaiga ateina. Kuo vėliau ją baigi, tuo skausmingiau galbūt.“
