Rugsėjo 10 dieną vyksiančiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ tūkstančiai dalyvių varžysis šešiose distancijose: maratono (42 km 195 m), „RIMI Pusmaratonio“ (21 km 0975 m), EUROCASH1 10 km bėgime, „RIMI Šeimos“ 4,2 km bėgime, „Corny moksleivių ir studentų bėgime“ bei „#BEACTIVE vaikų bėgime“.
T.Jeršovas „Danske Bank Vilniaus maratone“ bėgo prieš dvejus metus. Ir nors tuomet vyras pasirinko ne įspūdingiausią 10 km distanciją, dėmesio tiek iš žiūrovų, tiek iš žurnalistų sulaukė nemažai.
„Bėgau su didžiule kuprine ant pečių, tai buvo vienas smagiausių bėgimų. Bėgant nuo kalno dar pavyko duoti interviu, o palaikymas buvo nerealus. Visi mojavo, plojo, atmosfera buvo nereali.
Vilniaus maratonas tuo ir įdomus, kad yra daug žmonių, kurie palaiko. Trasa driekiasi senamiesčiu, upės pakrante, kitomis įdomiomis vietomis. Bėgime man didžiausias priešas yra nuobodulys, todėl man labai patinka, kad trasa Vilniuje yra tokia skirtinga“, – sakė jis.
Deja, šiais metais T.Jeršovui „Danske Bank Vilniaus maratone“ sudalyvauti nepavyks, tuo metu jis viešės Kanadoje. „Bet gal tuopat metu pavyks ką nors įdomaus ten padaryti“, – svarstė vyras.
O išmonės ir drąsos jam netrūksta. Štai pavasarį jis daugiau nei 5 km aukštyje bėgo Everesto maratoną.
„Įdomi detalė apie šį bėgimą yra ta, kad iššūkis yra vien pasiekti starto liniją. Iš 250 užsiregistravusiųjų maždaug 50 jos nepasiekė“, – pasakojo jis.
– Kas sunkiau, kopti į kalną ar nubėgti Everesto maratoną?
– Priklauso nuo to, koks tai kalnas. Bet kadangi savaitę prieš maratoną įkopiau į 6 km aukščio kalną, tai galiu pasakyti, kad nubėgti Everesto maratoną buvo sunkiau. Tokiame aukštyje deguonies yra daug mažiau, todėl tikrai labai sunku. Be to, likus kelioms dienoms iki maratono apsirgau, tai dar svarsčiau ar bėgti, ar ne.
– Bėgdamas dar fotografavote. Kaip spėjote?
– Bėgau sau, o ne dėl rezultato. Pirmieji atbėgo nepaliečiai, kurie ten gyvena ir visą gyvenimą bėgioja. Iš užsieniečių pirmieji atbėgo profesionalūs trail bėgikai. O mano tikslas buvo įveikti trasą, gerai praleisti laiką, įamžinti šias akimirkas, nesusigadinti sveikatos ir pasiekti finišą. Finišavau šimtasis, aplenkiau tiek pat bėgikų. Likau labai patenkintas.
– Kas sunkiausia bėgant 5 km aukštyje?
– Oro retumas. Tokiame aukštyje slėgis yra daug mažesnis, todėl reikia priprasti. Aklimatizuodamasis užtrukau tris savaites. Atskridau į 2,6 km aukštį, nakvojau 2,8 km aukštyje. Ir taip vis aukščiau ir aukščiau. Ar to užteko? Manau, galėjau atvykti prieš mėnesį. Vienas užsieniečių, kartą laimėjusių maratoną, sakė, kad aklimatizuotis užtrunka mažiausiai penkias savaites.
– Ar pasiruošimas šiam maratonui skyrėsi nuo pasiruošimo tradiciniam bėgimui?
– Taip. Jei ruošiantis tradiciniam bėgimui užtenka bėgioti mieste ir lygumomis, tai čia reikėjo bėgioti kalnų takais, aukštyn ir žemyn, taip treniruojant ištvermę.
– Ar buvo reikalinga speciali avalynė ar apranga?
– Saulei patekėjus net ir 5 km aukštyje Nepale buvo pakankamai šilta. Kokie 10-15 laipsnių šilumos. Bėgau su tamprėmis, bėgimo šortais, marškinėliais ilgomis rakovėmis, taip pat Everesto bėgimo firminiais marškinėliais, trail bėgimo batais ir lengvomis pirštinėmis. Nieko specialaus nereikėjo.
– Kokį dar maratoną norėtumėte įveikti?
– Vieną gražią dieną norėčiau įveikti „Danske Bank Vilniaus maratoną“, tačiau kol kas labiau dėmesys krypsta į kitokius bėgimus. Teko susipažinti su žmonėmis, kurie yra bėgę Arkties maratoną. Artimiausias, ko gero, laukia Kambodžoje – bėgimas tarp šventyklų, kur net ir 6 val. ryte buvo 30 laipsnių karščio.
– Ar jums būtų įdomu bėgti miesto gatvėmis arba bėgimo takeliu?
– Bėgimo takeliu tikrai ne. O miesto gatvėmis, jei tai tik vienas ratas, tada tikrai taip. Visada kur nors nukeliavęs anksti ryte, kol miestas miega, prasibėgu įdomesniais maršrutais. Tai toks pažintinis bėgimas.