Jis pats disko metimo varžybas šįkart stebės tik per televizorių.
Šių metų pavasarį, įsibėgėjant pasiruošimui Paryžiaus olimpiadai, 45-erių G.Kanteris netikėtai pasuko skirtingais keliais su daugiau nei dvejus metus treniruotu slovėnu Kristjanu Čehu.
Nenoriai apie šį įvykį vis dar kalbantis buvęs olimpinis ir pasaulio čempionas tiesiog nušvinta, paklaustas apie istorines akistatas su Virgilijumi Alekna, apie jo vaikus, beprotiškus dalykus krečiančius šių laikų disko metikus ir, žinoma, išskirtinį Mykolą Alekną.
Suprasti akimirksniu
- Vyrų disko metimo varžybos Paryžiuje prasideda pirmadienį. Kvalifikacijos A grupėje nuo 11:10 val. pasirodys Mykolas ir Martynas Alekna.
- Andrius Gudžius varžysis B grupėje nuo 12:35 val.
- Į finalą, kuris vyks trečiadienį nuo 21:25 val., pateks 12 disko metikų (kvalifikacijos normatyvas: 66,00 m).
„Vienu metu mano statistika su Virgilijumi buvo 1-43... Jis mane kaip reikiant skriaudė“, – juokėsi G.Kanteris, olimpiniu čempionu galiausiai tapęs 2008 metais Pekine.
„Kita vertus, labai svarbu, kad turėjau tokį stiprų konkurentą. Jis man padėjo tobulėti ir siekti aukščiausių rezultatų. Galiausiai likome geri draugai“, – tęsė ne tik į treniravimą, bet ir į sporto vadybą po karjeros pabaigos panėrusi Estijos disko metimo legenda, dirbanti sporto direktoriumi klube, kuriame sportuoja daugiau nei tūkstantis vaikų.
Tarp jų yra ir jaunasis Kanteris. „Mano sūnui dabar 10 metų. Nežinau, galbūt po dešimtmečio vėl pamatysime Kanterį kovojantį su Aleknomis (juokiasi). Jei rimčiau, dar sunku pasakyti, ką jis pasirinks, bet šiuo metu sako, kad žaisti krepšinio nenori. Nori mesti diską. Pamatysime“, – nuotaikingą interviu tęsė legendinis disko metikas, įvardindamas didžiausią Paryžiaus olimpinių žaidynių favoritą, paaiškindamas Mykolo Aleknos fenomeną, pagerintą planetos rekordą ir laukiančią intrigą.
– Artėjanti vyrų disko metimo rungtis Paryžiuje žada įspūdingą reginį. Istorinių momentų netrūko ir jūsų laikais, bet ar sutinkate, kad ši kova dėl medalių bus konkurencingiausia?
– Be abejonės. Jeigu pažiūrėsime į pastaruosius 2–3 metus, lygis sparčiai kyla. Norėdamas tapti pasaulio čempionu, paskutiniuose dviejuose čempionatuose turėjai mesti ne mažiau nei 71 metrą. Tai – įspūdinga. Net ir vicečempionas pernai metė daugiau nei 70 m.
Gyvename ypatingais laikais. Maža to, ryškiausi mūsų rungties lyderiai vis dar yra labai jauni. Mūsų laikais geriausius rezultatus rodydavo 28–29 metų disko metikai. Dabar tie jaunuoliai krečia beprotiškus dalykus. Manau, kad olimpinis rekordas kris.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinis vyrų disko metimo rekordas nuo 2004 m. vis dar priklauso dukart olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai, kuris Atėnuose įrankį švystelėjo 69,89 m.
- G.Kanteris olimpiniu čempionu 2008 m. Pekine tapo su 68,82 m rezultatu, o toliausiai per karjerą 2 kg sveriantį įrankį yra metęs 2006 m. Švedijoje – 73,38 m.
- Tai ketvirtas tolimiausias visų laikų metimas. Po planetos rekordininko Mykolo Aleknos (74,35), vokiečio Jürgeno Schulto (74,08) ir Virgilijaus Aleknos (73,88).
– Ne vienerius metus disko metimo sektoriuje varžėtės su Virgilijumi Alekna. Likote konkurentais? Ar draugais?
– Oi, ne. Mes – draugai! Matėmės šį pavasarį. Jis buvo atvykęs į Taliną. Rengėme disko metimo varžybas Estijoje, kuriose dalyvavo ir Mykolas. Buvo labai smagu pasimatyti. Prisiminėme senus gerus laikus. Tikrai esame bičiuliai. Visada smagu susitikti ir prisiminti senas istorijas.
– Gal papasakosite vieną?
– Virgilijus, be abejonės, buvo didžiausias mano konkurentas. Tais laikais jis tiesiog dominavo. Puikiai pamenu, kaip iškovojau antrą pergalę prieš jį karjeroje. Tai nutiko pasaulio čempionate Osakoje (2007 m. G.Karteris finale metė 68,94 m ir pelnė vienintelį savo aukso medalį pasaulio čempionatuose. V.Alekna su 65,24 m liko ketvirtas, – past.).
Atsimenu, kad iki tos pergalės mano rezultatas prieš jį buvo... 1-43. Ir tą vienintelę pergalę buvau iškovojęs kažkur Prancūzijoje, lyg 2002 metais, kai Virgilijus buvo ką tik grįžęs po traumos, alkūnės operacijos.
Jis mane tiesiog visada nugalėdavo (juokiasi). Net ir tada, kai pirmaudavau ir artėdavau prie pergalės, jis vis šaudavo į priekį paskutiniais metimais. Arba aplenkdavo mane kokiais keliais centimetrais. Buvo sunkūs laikai man. Iš kitos pusės, manau, labai svarbu, kad turėjau tokį stiprų varžovą. Jis man padėjo tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų. Galiausiai liko tik geri prisiminimai (šypteli).
– Kaip manote, kas taps olimpiniu čempionu šiemet Paryžiuje?
– Hmmm... Jeigu Mykolas išlaikys tvirtus nervus, manau, jis turi būti favoritu. Tačiau matėme šiemet Europos čempionatą, kur jis galbūt pajuto kiek per didelį spaudimą ir jam nepavyko su juo susitvarkyti.
Tikiuosi, kad jam tai buvo gera pamoka. Jeigu galėtum pasirinkti, kur geriau šiek tiek susimauti – aišku, kad rinktumeisi Europos čempionatą, o ne olimpiadą. Tikiuosi, kad jam tai išeis į naudą.
Kiek mačiau, paskutinėse varžybose jis metė 70 metrų. Jeigu išlaikys galvą švarią, neprisileis minčių, manau, jis – neabejotinas favoritas.
Žinoma, į medalį pretenduos Kristjanas ir, sakyčiau, australas Matthew Denny. Jis šį sezoną yra labai stabilus. Manau, kad finale jis gali mesti daugiau nei 69 metrus.
Kalbant apie Danielį (Stahlį), jo rezultatai šiemet labai banguoja. Aišku, jis yra labiausiai patyręs iš visų šių vyrukų. Pamatėme, ką jis gali pernai planetos pirmenybėse Budapešte.
– Vos 21-erių Mykolas šiemet pagerino planetos rekordą. Ar jus tai nustebino?
– Tiesą sakant, nelabai. Jau pernai buvo matyti, kaip sparčiai jis tobulėja. Kai pamačiau, kiek jis numetė varžybose dar iki planetos rekordo, neabejojau, kad jam pavyks. Mačiau tą metimą iki rekordo, kur nebuvo jokio vėjo, o Mykolas šveitė diską itin toli. Tiesiog neįtikėtina.
– Palyginus su kitais disko metikais, Mykolas nėra nei pats aukščiausias, nei pats sunkiausias. Kur jo paslaptis?
– Pagrindinis dalykas yra jo greitis. Taip pat – technika. Jis meta labai greitai ir tiksliai. Nagrinėjau jo rekordinį metimą.
Svarbiausias dalykas mūsų rungtyje yra disko greitis jam paliekant ranką. Mykolas geba tai padaryti išskirtinai gerai.
Kaip ir sakėte, jis – nėra didžiausias ar stipriausias, bet jis – labai greitas ir pilnas sprogstamosios jėgos. Ir labai, labai techniškas.
– Galima sakyti, kad jis nėra panašus į savo tėvą, ar ne?
– Taip, tikrai taip. Manau, kad Martynas yra panašesnis į Virgilijų. Kalbant apie ūgį, rankų ilgį. Mykolas yra visai kitoks.
Manau, labai svarbi detalė šioje istorijoje yra ta, kad jis gimė ir užaugo matydamas savo tėvą metantį diską. Vaikai turi labai geras akis. Jie gali pamatyti dalykus greičiau, kaip ir suprasti aiškiau. Jo vaikystė prabėgo šalia geriausio disko metiko.
– Kaip suprantu, stebite ir Martyno progresą?
– Taip, jis irgi dar labai jaunas (23 metų, – past.). Jam nėra lengva, nes turi jaunesnį brolį, kuris krečia tokius dalykus. Pasikalbu su Mantu Jusiu (Aleknų treneriu, – past.). Žinau, kad Martynas turėjo tam tikrų nugaros problemų, tai jį kiek pristabdė.
Atsižvelgus į jo amžių, jis meta tikrai toli. Martynas turi potencialo mesti 70 metrų. Juolab, kad yra panašesnis į tėvą, kuris į viršūnę šovė taip pat ne taip greitai, kaip Mykolas.
– Turbūt ir pats tikėjotės būti Paryžiuje. Ar galite papasakoti plačiau, kodėl iširo jūsų ir K.Čeho duetas?
– Susitarėme, kad nekalbėsime apie tai viešai bent iki šio sezono pabaigos. Vėliau, manau, galėsiu pateikti daugiau detalių.
Suprasti akimirksniu
- Apie sprendimą sukti skirtingais keliais G.Kanteris ir K.Čehas pranešė šių metų kovo viduryje. „Treniravimo metodų skirtumai“, – kaip pagrindinę priežastį nurodė G.Kanteris.
- Dirbti drauge estas ir slovėnas pradėjo 2021-ųjų rudenį, po Tokijo olimpiados, kurioje tuomet 22-ejų K.Čehas finišavo penktas.
- Iki tol jokių medalių suaugusiųjų varžybose neiškovojęs slovėnas šovė į viršų: laimėjo auksą (2022 m.) ir sidabrą (2023 m.) pasaulio čempionate, tapo Europos vicečempionu (2022 m.) ir „Deimantinės lygos“ (2022 m.) nugalėtoju.
- Šiemet, jau be G.Kanterio priežiūros, K.Čehas triumfavo Europos pirmenybėse birželio mėnesį Romoje.
– Kaip vertintumėte buvusio auklėtinio galimybes Paryžiuje?
– Mačiau, kad paskutinėse savo varžybose prieš olimpiadą jis numetė diską apie 68 metrus (67,99 m Vengrijoje, – past.). Nepasakyčiau, kad šis sezonas jam – ypatingas (K.Čehas šiemet tik sykį metė toliau nei 70 m, bet birželio pradžioje laimėjo Europos čempionate su 68,08 rezultatu, kuriame M.Alekna liko trečias su 67,48 m, – past.).
Jeigu palyginsime su praėjusiu sezonu, Kristjanas nebėra toks stabilus. Pernai prieš pat pasaulio čempionatą Budapešte jis metė beveik 70 metrų, tad – dviem metrais toliau. Jeigu grįžtume į 2022 ar 2023 metus, tuomet atrodė, kad būtent Kristjanas bus didžiausiu favoritu laimėti olimpinį auksą, bet dabar jis labiau pretendentas į medalį, o ne auksą.
Bet pamatysime. Nežinau detalių, nežinau, kaip jam sekasi ruoštis, bet galiu pasakyti, kad svarbiausiose varžybose Kristjanas būna labai susikaupęs ir geba parodyti geriausią save. Jis šiemet laimėjo ir Europos čempionatą Romoje. Manau, kad Kristjanas bus labai arti, bet tam, kad nugalėtų Mykolą – jam reikės mesti daugiau nei 70 m.
Nereikia pamiršti, kad paskutiniuose dviejuose pasaulio čempionatuose taip ir nutiko. Jis metė toliau nei 70 metrų. Tad savo šansą turės ir jis.