A.Gudžius Paryžiuje diską svies jau trečiose savo olimpinėse žaidynėse. Rio de Žaneire jis užėmė 12-ąją vietą, Tokijuje – šeštąją.
„Pasirengimas vyksta tikslingai, plonybės kažkokios nei kam įdomios, nei kažką labai papasakosiu. Taikome, kad geriausia forma būtų olimpinėms žaidynėms, o kaip tai pavyks – matysime jau po Paryžiaus“, – bendraudamas su 15min sakė kaunietis.
Dar prieš olimpinį startą A.Gudžius birželio pradžioje dalyvaus ir Europos čempionate.
„Ten irgi norisi pasirodyti kuo geriau. Turiu ir asmeninį sezoną, kuris bus kaip geros treniruotės prieš olimpines žaidynes. Yra darbų“, – dėstė lengvaatletis.
„Tarpas tarp Europos čempionato ir olimpinių žaidynių gana didelis. Taip, Europos čempionatas gal kiek ankstokai. Matysime, kaip pavyks birželio pradžiai pasiruošti kovai dėl medalių. Mano rungtyje nelabai skiriasi olimpinės žaidynės nuo Europos čempionato. Gal nebus kelių sportininkų, bet branduolys toliausiai metančių yra Europoje“, – sakė A.Gudžius.
Vertinti savo formos ar pasirengimo kol kas disko metikas nenori – ragina palaukti varžybų.
„Treniruotės visada geresnės. Iš jų vertinti, kaip pavyks pasirodyti po trijų mėnesių... Bandysiu dėti maksimumą, o dabar pasakyti ir prisižadėti – tai kaip persišauti ne vieną koją, bet abi“, – šyptelėjo 33-ejų Europos ir pasaulio čempionas.
„Olimpinėse kartą per ketverius metus mėtau, o per metus padarau kelis tūkstančius metimų, – tęsė A.Gudžius. – Kur šeši bandymai, o kur tūkstančiai. Treniruotėse padarai tolimų, rekordinių metimų, bet tai nedaug kuo susiję su pagrindiniu metų startu. Dalyvaujame ne tada, kai esam geriausiai pasiruošę, o tada, kai liepia ir kada laikrodis parodė.“
Ankstesnis geriausias pasiekimas priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui – šis dar 1986-ais fiksavo 74,08 m rezultatą.
– Andriau, ar ir jūs pirmadienio rytą pradėjote žinia apie Mykolo Aleknos pasaulio rekordą?
– Mačiau viską tiesiogiai. Žinojau, ko jis ten važiuoja, ką planuoja padaryti, kokios ten sąlygos. Žiūrėjau, džiaugiausi, tikėjau, kad ir dar toliau gali numesti. Rekordas yra rekordas – tai nekvestionuojamas dalykas. Kaip ir medalis. Tai šventė, didžiulė šventė, istorinė diena. Labai dėl to džiaugiuosi.
– Ar pačiam yra kilusių minčių panašiai pamedžioti pasaulio rekordą?
– Pradžiai man reiktų 70 metrų permesti, o tada jau galėsim kalbėti.
– Mykolas Alekna yra dar labai jaunas disko metikas, kalbama, kad pikas šioje sporto šakoje pasiekiamas daug vėliau...
– O čia kas nustatė? Jūs ar aš? Aš čia nekritikuoju, tiesiog sakau. Taisyklės jau laužiamos. Pikas? Koks pikas? Kas nustatė, kas parašė? Specialistai prieš 50 metų? Paklauskim tų specialistų dabar, kaip 21 metų vaikinas meta 74 metrus. Niekas čia nieko nežino. Galim sakyt, kad viską suprantam, bet žmonės yra skirtingi, sportas juda į priekį, treniravimas, požiūris taip pat. Vyksta evoliucija, gal vizualiai tai nėra labai matoma, bet sporte...
Pažiūrėkit rezultatus, imkime disko metimą. Atsukime 30, 40 ar 50 metų atgal. Kas buvo tada? 50 metrų – olimpinis medalis. Ką dabar su 50 metrų? Aš 54 mečiau būdamas 15 metų. Kažkada būčiau olimpinis čempionas. Kas dabar kalbama apie pikus, tai šitą terminą išvis mesime po kelerių metų per bortą, nes tai individualus sportas. Dabar yra kitos atsistatymo, treniruočių, kūno priežiūros galimybės, yra visokiausių priemonių, kaip išlaikyti žmogų sveiką.
Žmogus – biologinis darinys, mokslas juda į priekį, kartu juda ir sportas. Plius dar genai, kurie visuomet lemia, su metais genai vis geresni, mes ir aukštesni esame nei prieš 100 metų, ir stipresni, ir visokie kokie -esni.
Džiaukimės, kad buvome viso šito liudininkai, džiaukimės, kad maža nepilnų 3 milijonų valstybėlė turi žmogų, kuris pasaulį drebina. O tiems, kas apsimeta pseudospecialistais ir sako, kad „čia dėl to“, „čia dėl ano“ – leiskime kalbėti. Tegul pašneka. Jie kaip bangelės, į vandenį akmenuką įmetus. Žinot, bangelės nujudės, o akmenukas ten ir bus.
Mykolas padarė maksimaliai gerą dalyką, apie jį bus daug šnekančių, viskas, ką kas nors pasakė, pasimirš, o Mykolo rekordas liks.
– Islandas treneris Vesteinnas Hafsteinssonas sakė, kad Mykolas tokiu metimu „šovė sau į koją“ dėl didžiulio vėjo sektoriuje Oklahomoje vykusiose varžybose.
– Jis nėra nei teisus, nei neteisus. Jo požiūris toks. Man būtų sudėtinga, jei aš turėčiau rezultatą 73 metrų ten, o atvažiavęs į varžybas mesčiau 67–68 m. Man būtų sunku, bet čia galim kalbėti tik apie save.
Kaip ir tas treneris – jis vertina tik iš savo pozicijos, iš savo patirties, dirbdamas su gerais atletais. O sakyti, ar jo pozicija teisinga, ar ne – bus lygiai taip, kaip ir jis pasakė.
Nežinome, kokia Mykolo savijauta, neįlendame į jo galvą, nežinome, ką jis galvoja, kaip jaučiasi prieš varžybas, per varžybas ir po jų. Nereikia to priimti kritiškai ar kaip įžeidimo. Tai žmogaus nuomonė, o mes kiekvienas turime laisvę ją priimti, gerbti ar negerbti. Dėl to ir džiaugiamės, kad gyvename laisvoje Lietuvoje.
– Kalbant apie sąlygas tose varžybose, kiek toks vėjas gali pridėti prie rezultato?
– Nežinau, kiek jam pridėjo, mes nežinome, kiek Mykolas yra pasiruošęs. Kad pridėjo – taip, čia natūralu.
Tokios taisyklės, o jos sako, kad turi būti tam tikras sektoriaus skersmuo, tam tikras kampas sektoriaus lauke, lauko lygis, disko svoris. Viskas. Jis įgyvendino rezultatą pagal visas galiojančias taisykles. Džiaukimės tuo.
Jurgenas Schultas tai padarė irgi ne prie štilio. Jei būtų geresnės kokybės vaizdo įrašas Jurgeno metimo – manau, pamatytume vos ne identišką disko skrydį. Tiek vienam, tiek kitam vėjas pridėjo. Jurgenas metė stadione, bet tai buvo atviras stadionas. Mykolas metė už stadiono ribų – taip, matome skirtumą, bet vėlgi – tokios taisyklės.
Nemanau, kad kažkam turėtų per daug skaudėti, kiek meta Mykolas. Džiaukimės. Valstybė investuoja į sportininkus, į Lietuvos garsinimą.
Nežinau, ar gali būti garsesnis dalykas šiuo metu – lietuvis pagerino pasaulio rekordą. Skamba visas pasaulis, visi šurmuliuoja. Jūs manęs klausiat, treneris kažką pasakė, kitas pasakė. Tai tik parodo, kad veikia visas šitas. Džiaukimės!
