Kokį pažymį sau už sezoną pasirašytų A.Gudžius? Koks pasiekimas suteikė daugiausiai džiaugsmo bėgikui Simui Bertašiui? Kokie metai buvo ultra bėgikui Aleksandrui Sorokinui, ėjikui Arturui Mastianicai bei metikui Edžiui Matusevičiui? Žvilgsnis iš arčiau į geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimų kandidatus.
Simas Bertašius (1500 m, 3000 m, 5000 m)
31-eri metai – tiek laiko turėjo prabėgti, kol pavyko nupūsti dulkes nuo vieno iš ilgaamžiškiausių Lietuvos rekordų. 1500 m rungties šalies rekordininku šiemet tapo Simas Bertašius, per mėnesį istorinį laiką pakoregavęs net tris kartus.
Birželio 2-ąją LLAF taurės varžybose Utenoje dabar 25-erių lengvaatletis nuotolį įveikė per 3 min. 40,41 sek. Vos po dviejų savaičių Uogrėje (Latvija) S.Bertašius 1500 m nubėgo jau per 3 min. 39,88 sek. (įvykdytas Europos čempionato normatyvas), o birželio 29-ąją „Cosma“ taurės varžybose Vilniuje distanciją „perskrido“ per 3 min. 39,01 sek.
Sėkminga lietuviui buvo ir likusi vasara: įsimintina pergalė komercinėse varžybose Prancūzijoje ir, svarbiausia, nuostabus startas Europos čempionate. Berlyne (Vokietija) S.Bertašius pateko į finalą, o jame finišavo šeštas (3 min. 39,04 sek.).
„Mano lūkesčius šie metai viršijo tikrai, bet ar trenerio – nežinau. Treneris sezono pradžioje suplanavo startą Europos čempionate, o tai reiškė, kad reikės Lietuvos rekordo ir gana stipriai gerinti asmeninį rezultatą. Iš pradžių tokie tikslai atrodė neįmanomi“, – šyptelėjo S.Bertašius.
Ne paskutinis Lietuvos rekordas ir ne bėgimas Europos čempionato finale Juozapo Garalevičiaus auklėtiniui įstrigo labiausiai: daugiausiai džiaugsmo jam suteikė pirmas šalies rekordas, nors tąkart pasiekto rezultato net nepakako, norint iškovoti kelialapį į Senojo žemyno pirmenybes.
„Galbūt pirmas Lietuvos rekordas įsiminė labiausiai. Tada supratau, kad bent tarp lietuvių pavyko pakilti į sąrašo viršūnę ir emocijos po jo buvo geriausios“, – prisiminė S.Bertašius.
Pernai bėgikas pirmą kartą pateko tarp geriausių Lietuvos metų lengvaatlečių rinkimų kandidatų, tačiau liko už prizininkų trejeto. Ar 2018-ųjų pasiekimų pakaks patekimui tarp lyderių?
Andrius Gudžius (disko metimas)
Europos čempiono titulas, antra vieta Deimantinės lygos finale, laimėtas Deimantinės lygos etapas Osle, prizinės vietos Stokholme ir Romoje bei pagerintas asmeninis rekordas. Geriausiam 2017-ųjų Lietuvos sportininkui Andriui Gudžiui metai ir vėl buvo kone idealūs.
Kuris sezonas – 2017-ųjų ar 2018-ųjų – buvo geresnis disko metiko nuomone?
„Visi metai geri. Pernai gal buvo svarbesnės varžybos – pasaulio čempionatas. Europos čempionatas irgi yra labai aukšto rango varžybos ir aš vertinu progresą. Progresas džiugina, kad pavyksta gerinti rezultatą ir labai džiugina, kad pavyko laimėti medalį. Man svarbiausia, kad pateisinau lūkesčius bei tobulėju“, – džiaugėsi A.Gudžius.
O aukščiausią progreso tašką Lietuvos lengvaatletis pasiekė Deimantinės lygos etape Stokholme. Ten jo mestas diskas nuskriejo 69,59 m – trečias metų rezultatas planetoje.
„Norisi to 70 metrų, reikia dirbti ir dirbame dėl to. Rezultatų per daug nepriplanuosi, svarbiausiai planuoti vietas. Norisi pagerinti, norisi tobulėti ir to sieksime, o kaip pavyks – matysime kitą rudenį“, – sakė Vaclovo Kidyko auklėtinis.
Vienintele sezono nuoskauda disko metikui liko pasirodymas Deimantinės lygos finale, kuriame apginti čempiono titulo lietuviui nepavyko. A.Gudžius Briuselyje diską numetė 67,56 m bei turėjo pripažinti jamaikiečio Fredcriko Dacreso pranašumą.
„Deimantinės lygos finalas pralaimėtas – šitą klaidą reikėtų bandyti ištaisyti kitais metais. O apskritai šiems metams parašyčiau devynis. Rezultatai stabilūs, rezultatai aukšti, svarbiausios Lietuvai varžybos šiais metais laimėtos, o asmeniniai lūkesčiai truputį neišpildyti“, – reziumavo geriausias 2014, 2015, 2016 ir 2017 metų šalies lengvaatletis.
Arturas Mastianica (50 km sportinis ėjimas)
Asmeninis rekordas svarbiausiame metų starte – ėjikas Arturas Mastianica nuplovė praėjusių metų kartėlį bei sužibėjo tada, kada reikėjo labiausiai.
2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir 2017-ųjų pasaulio čempionate Lietuvos lengvaatlečiui finišo 50 km distancijoje pasiekti nepavyko, tačiau trečias kartas nemelavo. Europos čempionate Berlyne A.Mastanica finišavo 14-as, distanciją įveikęs per 3 val. 58 min. 29 sek.
„Esu labai patenkintas metais. Praėjusiais metais irgi tris kartus bandėme įveikti 50 km, bet trečias startas – pasaulio čempionatas – nebuvo sėkmingas. O šiemet viskas susiklostė gana gerai, pasiekiau finišą visuose trijuose startuose. Kaip ir norėjome, taip beveik viskas ir susiklostė“, – džiaugėsi A.Mastianica.
Viktoro Meškausko auklėtinis asmeninį rekordą pakoregavo dar vasarį – Ispanijoje nuotolį ėjikas nužingsniavo per 3 val. 58 min. 33 sek. Gana sėkmingas jam buvo ir pasaulio komandų čempionatas Kinijoje, kur tvankiomis oro sąlygomis 50 km pavyko įveikti per 4 val. 2 min. 41 sek.
„Planavome, kad visi rezultatai būtų geresni nei 4 valandos. Tik pasaulio taurės varžybose Kinijoje plano neįvykdėme. Berlyne Europos čempionate norėjome žymiai greičiau, bet oro sąlygos padarė savo. Praėjome tiek, kad užteko tik asmeninį rezultatą pagerinti keliomis sekundėmis – bet ir tai džiugina. O labiausiai džiugina, kad pirmą kartą tokiose svarbiose varžybose pasiekiau finišą“, – šyptelėjo A.Mastianica.
Patekimas tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių ėjikui labai malonus. Pabradėje gyvenantis sportininkas net pastebėjo padidėjusį aplinkinių dėmesį.
„Tai buvo labai netikėta. Įsijungiu ir „opa“ – esu tarp penkių geriausių lengvaatlečių. Netikėjau ir negalvojau, kad taip gali būti. Labai malonu, kad esu įtrauktas“, – tikino A.Mastianica.
Edis Matusevičius (ieties metimas)
De javu. Dar vieneri metai – dar keli solidūs startai bei pilnai realizuoti save sutrukdžiusi trauma. Edis Matusevičius visą sezoną jautė klubo skausmą, tačiau Europos čempionate pateko į finalą, o jame užėmė dešimtą vietą.
Atrankoje 22-ejų lengvaatletis ietį numetė 81,08 m, o finale – 77,64 m. Geriausią sezono rezultatą E.Matusevičius užfiksavo Baltijos šalių čempionate Latvijoje, kur ietis nuskriejo 82,67 m.
„Šiuos metus vertinu vidutiniškai. Metai buvo sunkūs, visus metus kovojau su skausmu, dėl kurio buvo sudėtinga pasiekti aukštą rezultatą. Pavyko įvykdyti tą, ką planavome su treneriu – patekti į finalą Europos čempionate, tačiau šie metai, manau, buvo prastesni nei praėję“, – reziumavo E.Matusevičius.
Pernai tėvo Edmunto treniruojamas metikas pasiekė Lietuvos rekordą, ietį numetęs 84,78 m. Žengti žingsnį pirmyn E.Matusevičius norėjo ir šiemet, tačiau norų išpildymą teko atidėti kitiems metams.
„Esu tarp 10 stipriausių Europos ietininkų, tačiau visada norisi daugiau. Realu buvo pakovoti ir dėl šiek tiek aukštesnės vietos, bet yra kaip yra“, – sakė E.Matusevičius.
Praėjusiais metais ietininkas geriausių metų lengvaatlečių rinkimuose nusileido tik A.Gudžiui, tačiau šįkart nėra užtikrintas net ir dėl prizinės vietos.
„Ne man spręsti, bet, manau, būti finalininku neužtenka, jog patektum į trejetuką“, – svarstė E.Matusevičius.
Aleksandras Sorokinas (24 valandų bėgimas)
Ant kaklo – istorinis ultra bėgikų medalis. Aleksandras Sorokinas Europos 24 valandų bėgimo čempionate nušovė du zuikius: iškovojo bronzą bei pasiekė Lietuvos rekordą. Per parą Rumunijoje vykusiose pirmenybėse lengvaatletis nubėgo 260,99 km – maždaug toks atstumas skiria Kauną nuo Rygos.
„Tai – mano svajonės išsipildymas, labai svajojau apie medalį. Keliuose čempionatuose iš eilės vis nepavykdavo, bet tikėjau, kad galiu. Ši bronza man aukso spalvos“, – džiaugėsi A.Sorokinas.
Sėkmingiausiai iki šiol sportininkas buvo pasirodęs 2016-aisiais Prancūzijoje vykusiame Europos čempionate, kur užėmė šeštą vietą. Tuo tarpu Rumunijoje A.Sorokinas ilgą laiką pirmavo – du varžovai jį pavijo tik skaičiuojant paskutines valandas.
„Varžybos įsiminė ir todėl, kad jos vyko sunkiose sąlygose (30 laipsnių karštyje – aut. past.). Kova vyko iki paskutiniųjų kilometrų. Be to, pavyko pagerinti Lietuvos rekordą, tai labai džiugina. Viskas įmanoma“, – šypsojosi A.Sorokinas.
Tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių ultra bėgikas taip pat buvo patekęs 2015 metais ir lieka vieninteliu ultra rungties atstovu, patekusiu į geriausiųjų tarpą.
„Tai labai malonu. Yra daug sportininkų, kurie verti būti šiame sąraše. Manau, kad šansų laimėti beveik nėra, bet daug svarbiau, jog žmonės daugiau sužinotų apie ultra bėgimą“, – sakė A.Sorokinas.
