A.Grikšaitė nušoko 13,71 m ir užėmė 16-ąją vietą, D.Kilty liko 18-oje pozicijoje su 13,69 m rezultatu, o D.Zagainova paskutiniuoju mėginimu fiksavo 13,64 m rezultatą bei liko 19-ta.
Aukščiausią vietą tarp lietuvių užėmusi A.Grikšaitė geriausią savo rezultatą pademonstravo pirmu mėginimu ir neslėpė nusivylimo po atrankos varžybų.
„Pritrūko... Nežinau, ko pritrūko, – kalbėjo sportininkė. – Antras šuolis buvo geras, padariau mini iksiuką, labai gaila. Trečią pradėjau gerai, matyt, kad labai daug norėjau, padariau klaidelę ir nepabaigiau šuolio. Gaila, jaučiausi pasiruošusi, labai norėjau ir galvojau, kad pavyks.“
D.Kilty geriausias šuolis buvo antrasis. Ji pasakojo, kad Europos čempionate koją jai pakišo trauma.
„Dabar nuskambės gal keistai, bet vertinu gerai, nes buvau traumuota. Prieš dvi savaites susitraumavau, negalėjau normaliai treniruotis, turėjau daryti alternatyvias treniruotes. Ačiū Dievui, jokio skausmo nejaučiu, jaučiuosi pozityviai“, – sakė D.Kilty.
„Po varžybų Izraelyje jaučiau didelį nuovargį, visi sportininkai jaučia spaudimą patekti į Paryžių, rinkti taškus. Grįžusi iš Izraelio per sprinto treniruotę pasitempiau galinį raumenį gan stipriai“, – pridūrė trišuolininkė.
D.Zagainovos du pirmi bandymai nebuvo įskaityti – ji peržengė liniją, tad savo rezultatą fiksavo tik trečiuoju ir paskutiniu mėginimu.
„Šitas čempionatas man parodė vien gerą dalyką. Aš turiu patirties ir po dviejų nesėkmingų šuolių padaryti tokį, kokį padariau – dažniausiai čia būna fiasko, kaip ir buvo man per olimpines žaidynes 2021-siais, – prisiminė D.Zagainova. – Manęs tai neišmušė. Užtikrintai jaučiausi. Yra skirtumas, kai tu tokiu šuoliu pradedi, nuo to, kai turi likusį tik vieną bandymą. Buvau pasiruošusi tam psichologiškai, nes pastaraisiais metais turiu problemų su įsibėgėjimu. Žinojau, kad taip gali būti. Mano tikslas yra vienas – finalas. Nesvarbu, tu 13 ar 27 vietoje.“
„Esu labai gerai fiziškai pasiruošusi – tiek dalyvauti varžybose, tiek keliaut, – pasakojo D.Zagainova. – Turėjau intensyvią savaitę, pakeičiau kelis kontinentus per septynias dienas. Tai buvo padaryta tam, kad užsiaštrinčiau. Europos čempionatas yra pirmą birželio savaitę, jei nebūčiau savęs išsibandžiusi ir užaštrinusi formos, tuomet, manau, taip gerai nesijausčiau.“
Lietuvės apgailestavo ne tik dėl savo problemų, bet ir dėl kolegių nesėkmės.
„Tikrai apmaudu, trys trišuolininkės, trys šansai, devyni šuoliai. Apmaudu, kad nepatekome nė viena, – sakė D.Kilty. – Visų, tikriausiai, istorija skirtinga. Jaučiuosi stipriai šiuo metu, dukart šokau šiemet virš 14 metrų, tad nebuvo man tai kažkoks nepasiekiamas dalykas tas finalas. Tiesiog trauma ne laiku ir ne vietoje.“
„Va tik dabar kolega pasakė, kad arti visos išsidėliojome, – kalbėjo D.Zagainova. – Manau, kad galėjome būti finale, gal net visos. Liūdna, kad nesame nė viena, bet taip jau yra. Galiu kalbėti tik apie save, nežinau, kodėl joms nepavyko.“
