„Telefonas – pilnas sveikinimo žinučių. Visų dar neperžiūrėjau. Pirmiausia paskambinau širdies draugei Dovilei, nes ji geriausiai žino, kiek aš į tai įdėjau pastangų ir darbo“, – emocingai kalbėjo treneris.
Kai M.Alekna penktuoju bandymu pagerino Europos čempionatų rekordą (69,78 m) ir šovė į 1 vietą disko metimo finale, atrodė, kad M.Jusis vienas perrėks visą 70 tūkst. vietų olimpinį Miuncheno stadioną.
Dėl auklėtinio sėkmės tribūnose triumfuojantis treneris taip patiko transliacijos režisieriams, kad šie jam skyrė ne ką mažiau dėmesio nei pačiam čempionui. M.Jusis gniaužė raumenis ir rėkė iki raudonumo.
O kai M.Alekna, apsigaubęs lietuviška trispalve, ramiai suko tradicinį čempiono ratą, treneris verkė iš laimės.
Kaip ir pernai – per triumfą pasaulio jaunimo čempionate, taip ir šiemet – tik jau aukščiausio rango vyrų varžybose, iš Švenčionėlių kilęs specialistas auksinėmis ašaromis aplaistė auklėtinio triumfą.
„Labai džiaugiuosi. Norėjome laimėti ir pasaulio čempionatą praėjusį mėnesį. Nepavyko, bet grįžome į namus, šiek tiek pailsėjome, atsakingai treniravomės ir kalbėjome su Mykolu, kad reikia atlikti technišką metimą ir mes tapsime Europos čempionais“, – teigė M.Jusis.
19-metis M.Alekna finale buvo pats jauniausias, tačiau kitiems, specialisto teigimu, susitvarkyti su įtampa sekėsi dar sunkiau.
„Vyrukai, švelniai tariant, grybavo. Tiek ir pats Kristjanas, tiek ir visi kiti. Sakiau Mykolui – nusiramink. Sakiau – ar prisimeni, kokios emocijos buvo per pasaulio čempionatą? Nebūk toks. Jis – taip, atsimenu, reikia nusiraminti. Nusiramino ir padarė tai, ką reikėjo“, – džiaugėsi treneris.
Žadėtas lietus virš Miuncheno stadiono atslinko vėliau, gerokai po finalo, tad sportininkų rezultatams didžiausią įtaką darė ne staiga iki 19 laipsnių atvėsusi temperatūra, o didžiulė nervinė įtampa.
„Šiluma reikalinga sprinteriams, kad greičiau susitraukinėtų raumenys. Disko metimo rungtyje vyrukai sveria apie 140 kg. Jiems didžiausias peilis yra karštis, ne vėsa. Manau, kad šį kartą dauguma tiesiog nesusitvarkė su įtampa. Visi matė, kad Kristjanas meta 68 m, kad visas pirmasis penketukas gali laimėti čempionatą, bet nepasinaudojo šansu.
Sakau, Mykolai, nusiramink ir tu tai padarysi. Pirmas bandymas buvo į dangų – viskas gerai, įskaitinis metimas. Antrą metimą sudegino, trečią – taip pat, mesdamas ketvirtą – iš viso įsitempė. Sakau – nuimk gazą, ramiai, nereikia mesti stipriai.
Pūtė labai geras vėjas. Reikėjo paleisti technišką, palei žemę ir tai garantavo Europos čempionatų rekordą bei titulą“, – emocingai kalbėjo M.Jusis, treniruojantis ir vyresnį Mykolo Aleknos brolį Martyną.
Paklaustas, ar naujasis Europos čempionas – jau subrandintas produktas, ar dar iki galo nenušlifuotas deimantas, treneris pabrėžė, jog svarbiausia dabar nesugadinti to, kas jau padaryta.
„Tobulinti visada galima, bet tai, ką jis jau turi – ypač techniką, būtina išlaikyti. Gal bandyti pagerinti iki 10 proc. ir daugiau nieko nekeisti, nes didžiausias peilis, ką padaro sportininkai – tai kažką pakeičia, pradeda kitaip treniruotis, pasileidžia į kažkokius ieškojimus.
Dviratį mes jau išradome. Žinome, kaip sportuoti, ruoštis. Reikia juo minti. Svarbiausia – saugotis traumų. Daug sportininkų susitraumuoja, tada gali pasikeisti metimo technika, atsirasti baimių.
Galiu išduoti paslaptį – mes treniruojamės lengvai ir esame Europos čempionai“, – šypsojosi M.Jusis.
Per pirmą sezoną su vyrais M.Alekna nuskynė auksą Europos čempionate ir sidabrą pasaulio. Kokios šio jaunuolio ribos?
„Apie ateitį galime kalbėti daug, bet dabar reikia pasidžiaugti šia akimirka. Vis dėlto jam dar nėra net 20 metų. Mykolas dar tik antrakursis, po savaitės grįš toliau studijuoti į Ameriką. Neužkraukime jam per daug spėliojimais, kas bus ateityje. Pasitreniruos metus, ateis pasaulio čempionatas (2023 m. Budapešte, – past.) ir pamatysime.
Būna, kad jaunos žvaigždės greitai iškyla ir greitai nusileidžia. Aš tikiuosi, aš būsiu šalia visą laiką ir padėsiu, kad taip nenutiktų“, – žadėjo naująjį Europos čempioną treniruojantis M.Jusis.
