„Ieškojau adrenalino. Kas plaukia baidare, kas parašiutu šoka, o aš nusprendžiau maratoną bėgti“, – pasakojo D.Jurgaitis. Pirmąjį maratoną 2000 metais Dubline bėgęs pašnekovas teigia nesitikėjęs, kad bus taip sunku. „Galvojau, kad kojos sulįs ne tik į užpakalį, bet ir pro galvą išlįs. Sakiau sau, kad šis užsiėmimas tikrai ne man. Nejaučiau nei rankyčių, nei kojyčių, kaip tas ežiukas..., – juokėsi bėgikas. – Bet paskui užsikabinau.“
Paklaustas, kuo jam patiko bėgimas, Darius tikino, kad sužavėjo pats procesas: „Visas bėgimas – tarsi meditacija. Be jo nykus būtų gyvenimas. Kita vertus bėgdamas siekiu tam tikro rezultato ir taip pasitikrinu, ar ne senstu. Jeigu atbėgu greičiau nei praėjusiais metais, reiškia dar jaunas.“
Bėgimo entuziastas per 10 metų bėgo 31 maratoną, o tarp egzotiškiausių – 42,195 kilometro ilgio trasa Šiaurės ašigalyje. Vyro svajonėse – ir sudėtingiausiu vadinamas maratonas Didžiąja Kinų siena. Tačiau daug artimesnis planas įveikti 231 kilometro nuo Joniškio iki Vilniaus vykdomas šiomis dienomis.
„Taip noriu atšvęsti savo netrukus įvyksiantį 40 metų jubiliejų. Žinoma, atstumą nuo tos vietos, kur gimiau iki tos vietos, kur dabar gyvenu, galima būtų įveikti per keturias dienas, galbūt atsiras draugų palaikymo grupė su alumi, makaronais...“, – svarstė pašnekovas. Dideli atstumai jam ne naujiena.
D.Jurgaitis bėgo visuose keturiuose Nidos ultramaratonuose, o paskutiniuosius 100 kilometrų įveikė visai neseniai – birželio 26 dieną. Aktyviai prie Vilniaus maratono idėjos ir organizacijos prisidedantis verslininkas ir šiais metais ketina čia išmėginti savo jėgas.
„Norėtųsi daugiau dalyvių – ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų Reikia, kad šis maratonas taptų Vilniaus etikete, tokia kokia pavyzdžiui yra Bostono ar Niujorko maratonas. Mūsų sostinė juk tokia graži“, – kalbėjo vienas iš bėgimo klubo „Šviesos kariai“ įkūrėjų.
