„Nėra taip jau viskas tragiškai Lietuvoje, – iš pradžių, replikuodamas kitiems forumo dalyviams, teigė V.Kidykas. – Važiuojant per Lietuvą, per kaimus, prie mokyklų stovi stadionai. Kaimelyje, kur vos 3 namai, įrengti sporto aikštynai. Jaunimas turi kur sportuoti – viskas gerai.“
Tačiau sekmadienį 60-ties metų jubiliejų švęsiantis disko metimo specialistas atkreipė dėmesį į trenerių darbo problematiką.
„Kai sportininkas laimi – visi džiaugiasi. Treneris taip pat. Bet kai pralaimi, kaltas yra tik vienas – treneris“, – pabrėžė V.Kidykas.
„Šiandien trenerių meistriškumas yra labai, labai stipriai nukritęs. Jų žinios – žemiau plintuso. Sumažėjo per pusę“, – ironiškai kalbėjo disko metimo specialistas, pats dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse.
„Kaip tai suprasti? Ogi ne per seniausiai gerbiamam, buvusiam KKSD direktoriui Edžiui Urbanavičiui kažkas šovė – jis ėmė ir sumažino trenerių kategoriją už itin aukštus pasiekimus per pusę. Nuo 8 metų iki 4-erių. Ir panaikino visam gyvenimui Lietuvai nusipelniusio trenerio vardą“, – skambų pareiškimą aiškino V.Kidykas.
„Galbūt jis tikrai pamanė, kad trenerių meistriškumo lygis Lietuvoje taip smarkai krito. Nors niekas, iš tikrųjų, nepasikeitė. Mūsų žinios tik dar pagilėjo. Per savo darbą aš ne vieną žilą plauką įgijau ir bemiegių naktų turėjau. Manau, būtina sugrąžinti trenerių kategorijas 8-eriems metams ir vėl skirti Lietuvai nusipelniusio trenerio vardą visam gyvenimui“, – sporto ateities forume pabrėžė buvęs disko metikas, prieš 35-erius metus, Štutgarte, ir pats laimėjęs Europos čempionato bronzą.
V.Kidykas ragino grąžinti ir sportininkų rengimo mokyklas, vadinamuosius sporto internatus.
„Nežinau, kaip kituose miestuose, bet Kaune – panaikinta perspektyvaus jaunimo sportinė klasė. Pamenu, kai A.Gudžius neatvažiavo į pirmą treniruotę – buvau labai sunerimęs, nežinojau kas nutiko. Pasirodo – užpustė, autobusai nevažiuoja.
Tuomet A.Gudžių užrašėme į sporto rengimo klasę (sporto internetą, kuriame mokiniai turėjo savo bendrabutį). Praėjo 6 metai ir jis tapo pasaulio jaunimo čempionu. Dar po 4 metų – ir pasaulio suaugusių čempionu. Pasiekti tokias pergales reikia laiko. Ir būtina didžiuosiuose miestuose atkurti sporto klases“, – neabejojo V.Kidykas.
„Kitas dalykas – panaikintas brigadinis darbo metodas. Kaip man perduoti savo patirtį jaunesniems treneriams, kai nebėra brigadinio metodo? Su A.Gudžiumi mes išvažiuojame į stovyklas. Ne į vieną ir ne į dvi per metus. Bet nėra kam palikti kitų sportininkų“, – stebėjosi jis.
Buvęs lengvaatletis pirštu bedė ir į buvusį savo varžovą disko metimo sektoriuje – dukart olimpinį čempioną Virgilijų Alekną, dabar einantį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pareigas.
„Noriu akcentuoti, kad 2017-aisiais padaryta reforma nebuvo tas teisingas kelias, kuriuo turėjo būti nuvestas Lietuvos sportas. Pamenu, su kolega Virgilijumi Alekna Seimo rūmuose kalbėjome, kad LOSC – ne sovietų palikimas, tai yra laisvos Lietuvos sporto sistemos sukurtas produktas. Viską griauti buldozerio principu buvo neteisinga. Galbūt ten buvo ir kažkas gero? Juk V.Alekna savo svariausius titulus iškovojo būtent šios sistemos egzistavimo laikotarpiu. Bet kartu su Sergejumi Jovaiša jis linkčiojo galvą ir sakė viską griauti, griauti, griauti“, – kaltinimais, prisijungdamas prie kitų sporto ateities forumo dalyvių, švaistėsi V.Kidykas.
„Medalių mažėja ženkliai ir priežastis niekada nebūna viena. Žinome, kad sporte tarp pergalės ir pralaimėjimo yra plonytė, plonytė linija“, – pridūrė A.Gudžiaus treneris.
„Iki Paryžiaus olimpiados liko mažiau nei treji metai. Tai labai mažas laiko tarpas. Būtina numatyti ateities sporto gaires. Kas mane ypatingai džiugina – tai tie žmonės, kurie griovė sportą, dabar užima dar aukštesnes pareigas. Jie turi puikią galimybę ištaisyti klaidas ir kartu su mumis nuvesti sportą į tokias aukštumas, kad visi didžiuotumėmės“, – dar sykį ironiškai arba viltingai pridūrė V.Kidykas.
Galiausiai sporto ateities forumo dalyviai pasirašė po ilga rezoliucija – aukščiausioms šalies institucijoms skirtu reikalavimų sąrašu.
Sporto ateities forume vėl skambėjo daugiau praeities kaltinimų, nei ateities pasiūlymų.
