27-erių ietininkė, 2018 metais laimėjusi bronzą Europos čempionate, geriausią rezultatą užfiksavo jau pačiu pirmuoju bandymu.
Antruoju mėginimu ietis skrido 58,66 m, o trečiuoju – 59,09 m.
Prasibrovusi į lemiamo aštuoneto kovas su septintuoju rezultatu L.Jasiūnaitė ketvirtuoju mėginimu kalnų nenuvertė – ietis skrido tik 55,64 m. Penktas bandymas taip pat Livetos aukštyn rikiuotėje nepakėlė – 58,39 m.
Šeštuoju mėginimu lietuvės paleista ietis skrido ties maždaug 55 metrų riba, bet oficialaus rezultato L.Jasiūnaitė nebelaukė – peržengė liniją ir jos metimas nebuvo įskaitytas.
„Kaip sakoma, olimpinėse žaidynėse yra aštuonios prizinės vietos, – po pasirodymo dar neatvėsus emocijoms kalbėjo L.Jasiūnaitė. – Tai septinta vieta yra tikrai neblogas pasirodymas, bet rezultato tikėjausi geresnio, nes fiziškai buvau pasiruošusi mesti daugiau. Bet tam tikri techniniai niuansai neleido pasiekti aukštesnio rezultato.“
L.Jasiūnaitė finale nesugebėjo pranokti savo atrankoje parodyto rezultato, kai įrankį švystelėjo 61,96 m. Įdomu tai, kad atrankos varžybose lietuvė ir trečiuoju bandymu pranoko savo geriausią finalo rezultatą (60,76 m).
L.Jasiūnaitės geriausias asmeninis rezultatas 63,98 m, šį sezoną sportininkė metė 62,73 m.
Kas lėmė, kad ieties metikė neišnaudojo viso savo potencialo?
„Tiesiog labai skubėjau daryti metimus – nenusileidžiu ant kojų, o jau darau metimą. Toks metimas neleido iečiai skrieti toliau“, – teigė olimpietė.
Labai skubėjau daryti metimus – nenusileidžiu ant kojų, o jau darau metimą.
Vykdama į Tokiją ji turėjo pagrindinį tikslą – patekti į finalą. Jį įgyvendinusi, L.Jasiūnaitė ėmė žvalgytis į aukštesnį pasiekimą – pirmąjį aštuonetą. Būtent su tokiu tikslu ji ėjo į finalą.
„Patekti tarp aštuonių tokio lygio pasaulio metikių tikrai yra labai aukštas rezultatas“, – pabrėžė lietuvė.
Auksą ieties metimo rungtyje iškovojo net 66,34 m švystelėjusi kinė Shiying Liu, sidabras atiteko lenkei Mariai Andrejczyk (64,61 m), o bronza – australei Kelsey Lee-Barber (64,56 m). Bet L.Jasiūnaitę labiausiai nustebino tik devintoje vietoje likusios vokietės pasirodymas.
„Nustebino galbūt tik tai, kad į aštuonetą nepateko Christin Gussong, pasaulio čempionė. Kai pažiūri, kad tokios sportininkės nepateko, tai gal ir nebloga ta septinta vieta“, – sakė lengvaatletė.
27-erių atletei tai buvo pirmas pasirodymas olimpinėse žaidynėse. Tačiau tikros olimpinės dvasios ji teigia taip ir nepajutusi.
„Nežinau, ar pasijautė. Man atrodė eilinės varžybos, tiesiog aukštesnio rango. Nebuvau net atvykusi į stadioną pažiūrėti kitų renginių, tai buvo tiesiog valgyklos, kambario ir kartais stadiono režimas. Tos atmosferos labai nemačiau“, – atskleidė L.Jasiūnaitė.
Į Tokijo olimpinį stadioną lietuvė žengė praėjus vos keliasdešimčiai minučių nuo Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės triumfo kitame Tokijo stadione – ten penkiakovininkė iškovojo sidabrą.
Savo startui susikoncentravusi L.Jasiūnaitė apie jį sužinojo tik iš žiniasklaidos atstovų.
„Geras, super. Lietuvai labai to reikėjo“, – nusišypsojo ieties metikė.
Lietuvai labai to reikėjo.
Pati ji olimpinį medalį mėgins iškovoti 2024 m. Po trejų metų žaidynės vyks Paryžiuje, bet į jas lietuvė dar nesižvalgo.
„Nenoriu taip į priekį žiūrėti, nes iš tikrųjų tikrai buvo visos mintys šiai dienai“, – sakė L.Jasiūnaitė, kurios pradėtas sakinys nutrūko dėl susikaupusių emocijų.
