Elitinėse sporto varžybose Lietuva turi antrąjį pasaulio rekordininką.
Tik Rūta Meilutytė gali didžiuotis geriausiais pasiekimais pasaulyje trijose rungtyse. Dabar prie Rūtos prisidėjo ir Mykolas Alekna.
21 metų vilnietis Oklahomos valstijoje JAV vykusiose „Oklahoma Throws Series World Invitational“ varžybose įrankį nuskraidino net 74,35 metro.
Berklio universitete studijuojantis M.Alekna 27 centimetrais pagerino vokiečiui Jurgenui Schultui beveik 38 metus priklausiusį geriausią planetos rezultatą (74,08 m).
Geriausių disko metimų sąraše iš antros į trečią vietą nusileido Virgilijus Alekna, kuriam iki šiol priklausė Lietuvos rekordas – 73 m 88 cm.
Dabar Seimo nariui V.Aleknai tai buvo trumpesnė naktis, bet tokia, po kurios džiaugsmo banga sklido dar ilgai.
„Tai buvo pats seniausias pasaulio rekordas lengvojoje atletikoje, bet praėjusią naktį paaiškėjo, kad jis nesulauks savo 38-ojo gimtadienio. Po 37 metų atsirado žmogus, kuris jį pagerino, – apie sūnaus pasiekimą pokalbyje su 15min sakė V.Alekna. – Aš prieš gerus 20 metų bandžiau pasiekti pasaulio rekordą, ir buvau priartėjęs per 20 centimetrų, bet jo nepagerinau. O štai atsirado žmogus, kuris gimė šiek tiek vėliau, kai aš bandžiau tai padaryti, ir pagerino pasaulio rekordą.“
Apie savo ir J.Schulto geriausius metimus, oro sąlygas sekmadienio varžybose metant Mykolui, rekordo procedūras ir pokalbį su sūnumi – 15min kviečia skaityti V.Aleknos interviu.
– Virgilijau, kaip stebėjote šias įsimintinas varžybas?
– Mačiau jas. Varžybos kaip varžybos. Jos mažiau įprastos, nes tik metimų rungtys, bet rezultatai įspūdingi. Tačiau rekordai ir gimsta, kai sutampa ir geros sąlygos.
– Kai kuriose lengvosios atletikos rungtyse rekordai neužfiksuojami dėl vėjo stiprumo, bet disko metimo varžybose viskas leidžiama – kiek įtakos turi vėjo ir jo krypties specifika?
– Pūtė 5-6 metrų per sekundę vėjas. Pas mus Lietuvoje vakar (sekmadienį) buvo stipresnis vėjas – apie 10 m/s.
Iš tiesų tas vėjas tikrai padeda. Toje pačioje vietoje šeštadienį vyko moterų varžybos, per kurias pūtė dar stipresnis vėjas.
Mykolui pakako ir tokio, koks pūtė sekmadienį. Tai padėjo. Ypač gerai, jei pučia 45 laipsnių kampu prieš tave dešiniu kampu, – tai gali teigiamai paveikti disko skrydį. Kalbu apie dešiniarankius disko metikus, nes kairiarankiams palanku, kai būna priešingai.
Toks vėjas turėjo padėti Mykolui pasiekti šį rezultatą. Kita vertus, prieš savaitę matėme kitas varžybas JAV, kai Mykolas numetė diską 71 metrą praktiškai be jokio vėjo. Tai įrodo, kad Mykolas šiuo metu geros sportinės formos. Tai patvirtina ir rezultatas – pagerintas pasaulio rekordas.
– Iš trenerio Manto Jusio žodžių galima buvo spręsti, kad Mykolas per treniruotes jau buvo metęs ties pasaulio rekordo žyme, ar ne?
– Aš taip manau. Tačiau per treniruotes nelabai fiksuoji. Bent jau aš taip darydavau. Aš irgi per treniruotes labai toli numesdavau, bet niekada nematuoji, nes tam ir yra varžybos, kai viskas tiksliai išmatuojama. Tik tiek, kad per varžybas man ir nepavyko numesti toliau nei treniruotėse.
– Koks buvo jūsų geriausias metimas (73 m 88 cm), atliktas 2000 metais?
– Tai buvo varžybos Kaune, dar turiu jų vaizdo įrašą.
Ten irgi pūtė palankus vėjas, nors nepasakyčiau, kad stipresnis nei dabar varžantis Mykolui. Buvo lietuviška vasara, Dariaus ir Girėno stadionas, pūtė Vakarų krypties vėjas, maždaug 3-4 m/s, kai gimė mano rekordas.
– Jūs tais laikais esate atlikęs daug tolimų metimų, skirtingai nuo tuometinio pasaulio rekordininko Jurgeno Schulto, kuris varžėsi tais laikais, kai dauguma Rytų Vokietijos atletų buvo įtariami dėl dopingo. Kaip žvelgiate į J.Schulto dabar jau buvusį pasaulio rekordą?
– 1996 metais jau buvo dopingo kontrolė, bet ji nebuvo tokia kaip dabar. Nuo 1996 m. ir prasidėjo netikėto patikrinimo galimybės, kai antidopingo specialistai įgavo teisę bet kuriuo metu patikrinti sportininkus. Anksčiau to nebūdavo.
Kita vertus, kai Jurgenas pasiekė tą rekordą, irgi buvo įspūdingos sąlygos.
Jis varžėsi miestelyje Vokietijos šiaurinėje dalyje, netoli Baltijos jūros. Tie, kas pamena tą metimą, pasakojo, jog tuo metu pūtė uraganinis vėjas, pagavęs įrankį ir panešė gerokai toliau. Tad tas įspūdingas rezultatas irgi buvo pasiektas su gamtos pagalba.
Tai buvo vienintelis toks J.Schulto rezultatas, nes per karjerą per 70 metrų jis buvo numetęs dar kartą tik vieną sykį (1988 m. – 70 m 46 cm). Visi kiti metimai buvo mažiau nei 70 metrų. Tai tik patvirtina, kad rekordo metu sąlygos buvo išskirtinės.
– Ar būtent dėl oro sąlygų JAV patarėte Mykolui bandyti šturmuoti pasaulio rekordą, nes treneris Mantas Jusis pasakojo apie diskusiją, kai jis svarstė, kad galbūt pasaulio rekordo reiktų siekti aukščiausio rango varžybose, bet jūs turėjote kitą nuomonę?
– Matote, su Mykolu kalbėjausi gal prieš mėnesį. Mykolas šiemet apsisprendė praleisti NCAA pirmenybes, kad galėtų telktis į pasirengimą olimpinėms žaidynėms.
Tad Mykolui pasakiau: „Žiūrėk, Mykolai, tavo tėvas turėjo pasiūlymų važiuoti į JAV ir bandyti ten gaudyti vėją bei pasiekti pasaulio rekordą. Bet taip ir neišvažiavo ir šiuo metu neturi pasaulio rekordo. Ar nori būti kaip tėvas? Bandyti laimę uždaruose stadionuose ar geriau nuvažiuoti ir pabandyti užsidėti „varnelę“ – tada tavo karjeroje vienu klausimu bus mažiau užduodama: „Kada pagerinsite pasaulio rekordą“. Mykolas manęs paklausė.
Iš tiesų tas rekordų vaikymasis yra pavojingas užsiėmimas. Nes tam, kad jį pagerintum, jau turi būti geros sportinės formos. Tokie palankūs vėjai įprastai vyrauja balandžio-gegužės mėnesiais. Tuo metu tose vietose būna vėjuoti orai, bet būdamas geros sportinės formos pavasarį rizikuoji jos neišlaikyti iki vasaros, kai būna svarbiausios varžybos. Be to, ir psichologinė našta, pagerinus pasaulio rekordą, gali būti pavojinga.
Kita vertus, Mykolas jau yra iškovojęs svarbių apdovanojimų pasaulinėse varžybose (auksą Europos čempionate 2022 m., sidabrą ir bronzą pasaulio pirmenybėse 2022 ir 2023 m. atitinkamai, – red.), tad žino, kaip tai pasiekti.
Tad galbūt dabar ir tinkamas laikas buvo siekti pasaulio rekordo, o paskui jau telktis ramiai vasaros startams – Europos čempionatui ir olimpinėms žaidynėms.
– Ir ten bus didelė konkurencija. Ar manote, kad 25 metų slovėnas Kristjanas Čehas yra didžiausia grėsmė dėl pasaulio rekordo? Nes švedui Danieliui Stahliui jau 31-eri.
– Visi matėme, kad pernai pasaulio čempionate Danielis Stahlis iškovojo auksą, diską numetęs daugiau nei 71 metrą. Tad jei tokiam disko metikui nutiks aplinkybės, kai irgi pūs palankus vėjas, visko gali būti – ir jo rezultatas gali būti geresnis.
Tiek Čehas, tiek Stahlis yra pajėgūs pagerinti pasaulio rekordą. Tik tiek, kad tai gali būti laimės dalykas – ar suderinsi aukščiausią sportinę formą, ar papūs palankus vėjas? Tai jau panašu į loteriją.
– Ar pasaulio rekordo įtvirtinimas oficialios komisijos yra formalumas?
– Taip, kaip tik kalbėjau su Mykolu, aptarėme ir visas procedūras. Jam reikėjo praeiti dopingo kontrolę ir inventoriaus patikrinimą.
Regis, diskas, kuriuo buvo pasiektas pasaulio rekordas, taip pat ir avalynė, buvo išvežti ekspertizei – jei neklystu, į Monaką, kur yra Tarptautinė lengvosios atletikos federacija.
Tačiau manau, kad tai formalumai, būtini tam, kad būtų patvirtintas pasaulio rekordas. Mykolas jau laikomas rekordininku, o procedūros baigiamos po kurio laiko.
– Ar už pasaulio rekordą numatyta premija?
– Žinote, lengvojoje atletikoje pasaulio rekordai pagerinami taip retai, kad net nesu užfiksavęs, kaip tai vyksta. Nežinau, bet, matyt, greitai sužinosime.
– Papasakokite dar trumpai apie pokalbį su naujuoju pasaulio rekordininku.
– Pasveikinau jį. Mykolas dar nebuvo niekada dalyvavęs varžybose tokiomis sąlygomis, jam tai buvo nauja patirtis.
Šiaip tas rezultatas, rekordinis metimas, nebuvo kažkuo išskirtinis techniškai – paprastas, geras metimas, kai pajauti, kad gamtos pagalba irgi suveikė.
Aišku, Mykolas džiaugėsi. Tačiau aš jį įspėjau: „Mykolai, geriau dabar rekordo neprisiminti, nes ateina vasara, kai reikia ruoštis svarbiausioms varžyboms“.
– Neleisite ilgai švęsti?
– Ne, koks čia šventimas. Pasaulio rekordas juk galiausiai yra laikinas dalykas. Tik kartais tas laikinumas ilgokai užtrunka.
Tačiau anksčiau ar vėliau rekordai būna pagerinami, žmonija visada eina į priekį. Vis tiek atsiras žmogus, kuris pagerins rekordą. Titulai, olimpinio ar pasaulio čempiono apdovanojimai lieka visam gyvenimui, o rekordas, nors labai malonu, bet jis bus kažkada pagerintas. Nors kai tavo rekordą pagerina, irgi kažkiek malonu – žmonija progresuoja.
