Kiekvieną kartą stadione pasirodęs U.Boltas sukeldavo ovacijų audrą. Ji kilo ir bėgiko atsisveikinimo vakarą. Lengvoji atletika tinkamai išlydėjo savo herojų.
IAAF prezidentas Sebastianas Coe tituluočiausiam visų laikų lengvaatlečiui įteikė atminimo dovaną – Londono olimpinių žaidynių takelio dalį, kurioje U.Boltas atsispyrė olimpiniams aukso medaliams.
Specialiame vaizdo įraše susipynė šlovingiausios jamaikiečio karjeros akimirkos ir paprastų žmonių komplimentai – „Visų laikų geriausias“, „Legenda“, „Nešantis džiaugsmą“, „Vienintelis“. Kiekvienas turi savo apibūdinimą greičiausiam pasaulio žmogui nusakyti.
Traumą paskutinėse karjeros varžybose patyręs U.Boltas Olimpiniame stadione palengva suko garbės ratą. Sprinteris stabtelėjo prie svarbiausių savo karjeros atkarpų – 100 ir 200 metrų žymų. Atsiklaupęs ant žemės bėgikas dėkojo miniai, kuri plojo savo dievaičiui.
Sprinteris stabtelėjo prie svarbiausių savo karjeros atkarpų – 100 ir 200 metrų žymų.
Ant stadiono takelio kažkaip prasibrovė ir du berniukai. Vienas skubėjo nusifotografuoti, o kitas tiesiog apsikabino stiprią U.Bolto koją. Paglostęs jiems galvas U.Boltas iliustravo ir pasaulio čempionato šūkį – „Pamatyk geriausią – būk kitas“.
Paskutinėje spaudos konferencijoje žurnalistai iš viso pasaulio sklidinai užpildė kambarį ir atidžiai klausėsi jau paskutinių sprinterio komentarų.
„Pirmas dalykas, kurį padarysiu, tai iš širdies pasilinksminsiu ir išgersiu. Žinote, kad man patinka vakarėliai“, – juokavo U.Boltas.
Apie garbės ratą:
„Man tai buvo nepakartojama. Palaikymas nepasikeitė. Liūdna, kad turiu išeiti. Minios energija buvo puiki. Čia jaučiuosi kaip namuose. Aš atsisveikinau ne tik su savo gerbėjais, bet ir su distancijomis, kuriose dominavau metų metus. Jos man buvo viskas. Aš beveik apsiverkiau.“
Muhammadas Ali pralaimėjo savo paskutinę kovą, todėl labai nesijaudink
Apie traumą estafetėje:
„Po traumos skubėjau namo gydytis. Vakarą praleidau atrašinėdamas žmonėms, kurie buvo dėl manęs susirūpinę. Šį rytą atsikėlus vėl laukė gydymas. Rytoj sužinosime, ar tai yra blogiau, nei atrodo dabar. Buvo neįprasta taip ilgai laukti starto. Pasirengimo startui laukiamajame mes buvome apie 15 minučių. Kam mus ten tempti, jeigu mes tiesiog ten stovėsime? Jie nusprendė padaryti apdovanojimų ceremoniją. Ką aš galėjau padaryti? Mes tik atletai ir laikomės taisyklių.“
Ar nesigaili, nebaigęs karjeros po Rio:
„Ne. Mano sirgaliai prašė manęs dar metus varžytis. Be jų nebūčiau nieko pasiekęs. Jeigu aš galiu čia pasirodyti ir jiems sukurti šventę, man nesunku. Tik to ir norėjau. Vienas čempionatas nepakeičia to, ką aš pasiekiau. Kai pralaimėjau 100 metrų, kažkas man pasakė: „Muhammadas Ali pralaimėjo savo paskutinę kovą, todėl labai nesijaudink.“ Aš per savo karjerą daug pasiekiau, todėl tai nekeičia mano indėlio į sportą. Aš įrodžiau, kad sunkiai dirbant viskas yra įmanoma. Aš noriu tai perduoti jaunajai kartai. Jeigu man pavyks, mano palikimas bus geras.“
Apie staigmenas čempionate:
„Manau, kad šis čempionatas nesusiklostė keliems sportininkams. Tai buvo kupinas staigmenų čempionatas su daug šokiruojančių rezultatų. Tačiau viskas atsitinka, nes taip turi įvykti. Laukiu momento, kai būsiu laisvas. Mano visas gyvenimas nuo 10 metų buvo bėgimo takelis. Tai viskas, ką aš žinau. Man reikia pasilinksminti, išgerti ir atsipalaiduoti.“
Aš mačiau per daug žmonių, kurie sugrįžo ir patyrė gėdą. Nebūsiu vienas iš jų.
Apie galimą sugrįžimą:
„To nebus. Aš mačiau per daug žmonių, kurie sugrįžo ir patyrė gėdą. Nebūsiu vienas iš jų.“
Apie dopingą:
„Visada griežtai pasisakiau prieš dopingą. Visada sakiau, kad atletai už tai turi būti pašalinami visam gyvenimui. Mūsų sportas buvo pasiekęs dugną pastaraisiais metais, bet dabar jis vėl kyla aukštyn. Aš parodžiau, ko galima pasiekti be dopingo. Tikiuosi, kad jaunieji atletai tai įvertins.“