Ar 2016-aisiais Airinei Palšytei pavyks peršokti du metrus?
Lengvaatlečių prognozė – 67 proc. TAIP
Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių šalies lengvosios atletikos žvaigždžių. Sulaukusi vos 20-ies lietuvė prasibrovė į Londono olimpinių žaidynių finalą, po metų varžėsi ir planetos čempionato finale bei iškovojo sidabrą Europos iki 23 metų pirmenybėse.
Po truputį einu tikslo link ir tai nebūtinai yra du metrai, svajoju apie daugiau.
Gana sėkmingai žaviai lietuvaitei klostėsi ir priešolimpinis sezonas: A.Palšytė pribloškė konkurentes triumfuodama prestižinės Deimantinės lygos etape, iškovojo Universiados auksą, o žiemą pasiekė trečią sezono rezultatą pasaulyje – 198 cm. Sportininkė jau keliskart bandė įšokti į dviejų metrų „klubą“, tačiau tokio aukščio įveikti kol kas nepavyko.
„Po truputį einu tikslo link ir tai nebūtinai yra du metrai, svajoju apie daugiau. Tačiau kol kas tiesiog stengiuosi pajausti skrydžio malonumą, o rezultatas ateis su laiku“, – yra sakiusi A.Palšytė.
Ekspertų komisija – šalies čempionatų nugalėtojai bei prizininkai – tiki A.Palšytės sėkme 2016-aisiais. Įveiktas dviejų metrų aukštis sportininkei galėtų garantuoti apdovanojimą ne tik Europos čempionate, bet ir planetos uždarų patalpų pirmenybėse ar net Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Ar treniruočių vietą pakeitusi Eglė Staišiūnaitė pagerins Lietuvos rekordą?
Lengvaatlečių prognozė – 54 proc. NE
Bėgikė Eglė Staišiūnaitė dėl Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pakeitė gyvenimą. JAV gyvenanti sportininkė paliko Čikagą bei išvyko į itin aukšto lygio ALTIS sporto centrą Finikse, kuriame ruošiasi antrosioms karjeroje olimpinėms žaidynėms. Prie pasirengimo išlaidų prisidėjo ir įvairūs žmonės, lengvaatletei per kiek daugiau nei mėnesį paaukoję beveik 6 tūkst. JAV dolerių.
2014 metais E.Staišiūnaitė sužibo Europos čempionate, 400 m barjerinio bėgimo rungtyje pasiekusi asmeninį rekordą (56,39 sek.) bei patekusi į pusfinalį. Į pasaulio čempionatą Kinijoje lietuvė vyko gavusi vardinį kvietimą, tačiau ir ten įveikė atrankos varžybų barjerą – 56,17 sek. (naujas asmeninis rekordas bei įvykdytas olimpinis normatyvas).
Nuo 2011-ųjų bėgikė asmeninį rekordą pagerino daugiau nei dviem sekundėmis. Ar realu, jog treniruočių vietą pakeitusi E.Staišiūnaitė pagerins ir vieną seniausių šalies rekordų (54,02 sek.), nuo 1983-ųjų priklausantį Anai Ambrazienei?
Lengvaatlečių balsai pasiskirstė apylygiai: naujo įrašo šalies istorijoje gali tekti dar palaukti.
Ar Europos čempionate lietuviai nutrauks medalių sausrą?
Lengvaatlečių prognozė – 79 proc. TAIP
Nuo 2012 metų Europos čempionato, kada Europos vicečempionu tapo Raivydas Stanys, o bronzą iškovojo Lina Grinčikaitė-Samuolė, lietuviai ant svarbiausių suaugusiųjų varžybų apdovanojimų pakylos nelipo. Vis dėlto 2016-aisiais Lietuvos trispalvė ir vėl turėtų kilti į viršų – tuo šalies lengvaatlečiai neabejoja.
Nors liepą Amsterdame vyksiančiame Europos čempionate ištvermės rungtynių atstovai nesivaržys (išskyrus neolimpinę pusmaratonio distanciją bėgsiančius lengvaatlečius), šalies rinktinę turėtų sudaryti 15-20 žmonių delegacija. Šiuo metu normatyvus į Senojo žemyno čempionatą jau įvykdė 11 lengvaatlečių.
Likus mėnesiui iki olimpinių žaidynių jėgas Europoje išbandyti turėtų ir abu Helsinkio herojai (R.Stanys bei L.Grinčikaitė), patyrę ir pajėgūs vilkai (Zinaida Sendriūtė, Austra Skujytė, Rytis Sakalauskas) bei jaunieji talentai (A.Gudžius, A.Palšytė, Edis Matusevičius ir Dovilė Dzindzaletaitė).
Kuri maratonininkė prisijungs prie Rasos Drazdauskaitės ir Dianos Lobačevskės bei startuos olimpiadoje?
Lengvaatlečių prognozė – 63 proc. M.JUODEŠKAITĖ
LLAF Taryba paskelbė – solidžius rezultatus viso olimpinio ciklo metu demonstravusios maratonininkės Rasa Drazdauskaitė ir Diana Lobačevskė papildomoje atrankoje dėl vietos olimpiadoje dalyvauti neprivalo. Tai reiškia, jog kitos olimpinius normatyvus įvykdžiusios maratonininkės – Monika Juodeškaitė, Remalda Kergytė-Dauskurdienė, Vaida Žūsinaitė ir Živilė Balčiūnaitė – susigrums dėl vienintelio likusio kelialapio.
Sąlyga paprasta: geriausią rezultatą maratono rungtyje nuo 2015 metų sausio pirmosios iki 2016-ųjų gegužės pirmosios pasiekusi sportininkė bus olimpinės komandos dalis. Kol kas geriausią rezultatą iš šių maratonininkių turi vos vieną kartą tokią distanciją karjeroje įveikusi M.Juodeškaitė (2 val. 34 min. 29 sek.), už jos rikiuojasi po traumos atsigaunanti R.Kergytė (2 val. 37 min. 28 sek.), V.Žūsinaitė (2 val. 37 min. 59 sek.) bei Ž.Balčiūnaitė (2 val. 39 min. 40 sek.).
Lengvaatlečiai geriausiai vertina M.Juodeškaitės galimybes vykti į Rio de Žaneirą (63 proc.), prasčiau – R.Kergytės (25 proc.) bei V.Žūsinaitės (8 proc.). Prasčiausiai iš ketveriukės vertinama Atėnų ir Pekino žaidynėse startavusi Ž.Balčiūnaitė – už ją balsavo vos vienas sportininkas.
Kuris Lietuvos lengvaatletis užims aukščiausią vietą Rio de Žaneire?
Lengvaatlečių prognozė – 54 proc. A.PALŠYTĖ
Karjerą baigus dukart olimpiniui čempionui Virgilijui Aleknai, vieno aiškaus lyderio šalies lengvaatlečių komandoje nėra. Tą parodo ir atsakymų įvairovė – net aštuoni lengvaatlečiai buvo įvardyti kaip galintys užimti aukščiausią vietą olimpinėse žaidynėse.
Daugiausiai sportininkų balsų surinko A.Palšytė – 54 proc. Didžiausia viltimi po jos laikoma geriausia 2015-ųjų lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė, už kurią balsavo 13 proc. apklausos dalyvių.
Ar Austra Skujytė pateks į penktą olimpiadą karjeroje?
Lengvaatlečių prognozė – 67 proc. NE
Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė A.Skujytė laukia Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) sprendimo dėl rusės Tatjanos Černovos diskvalifikacijos ir galimo titulų kolekcijos papildymo. Londono žaidynėse lietuvė liko penkta, tačiau ketvirta buvusi ukrainietė Liudmila Josipenka jau diskvalifikuota, tad anuliavus trečią vietą užėmusios, tačiau draudžiamų preparatų vartojimu įtariamos Rusijos sportininkės rezultatus, bronzos medalis atitektų mūsų šalies septynkovininkei.
Laukdama CAS sprendimo, A.Skujytė ruošiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, kurios karjeroje būtų jau penktosios. Septynkovininkė 2013-uosius pašventė trenerės darbui, 2014-aisiais susilaukė atžalos, o į stadioną grįžo tik pernai.
Sugrįžimas nebuvo rožėmis klotas: lietuvei nepavyko patekti į planetos pirmenybes, o sezoną apkartino ir Achilo skausmai. Sportininkė gana sėkmingai varžėsi šuolių į aukštį sektoriuje, atstovavo Lietuvai Europos komandiniame čempionate bei įvykdė šių metų Europos čempionato normatyvą rutulio stūmimo rungtyje.
Vis dėlto prie 2012-aisiais demonstruotų rezultatų bėgimo rungtyse priartėti nepavyko – 200 m sportininkė bėgo kone dviem sekundėmis lėčiau, o 100 m su barjerais – beveik sekunde. Jėgų 800 m nuotolyje lietuvė praėjusį sezoną neišbandė.
A.Skujytė jau pradėjo 2016-ųjų žiemos sezoną ir tikina esanti geresnės sportinės formos nei praėjusių metų pradžioje. Vis tik Lietuvos lengvaatlečiai nusiteikę pesimistiškai: įšokti į Rio de Žaneiro traukinį sportininkei gali pritrūkti laiko.
Ar SC „Cosma“ išsaugos vietą Europos čempionų klubų taurės varžybų A grupėje?
Lengvaatlečių prognozė – 67 proc. TAIP
Istorinis įvykis – 2016 metais pirmą kartą sporto klubai iš Lietuvos dalyvaus pajėgiausioje Europos čempionų klubų taurės varžybų A grupėje. Praėjusiais metais tarptautinėje arenoje debiutavę SC „Cosma“ vyrų ir moterų klubai buvo nepralenkiami B grupės varžybose bei iškovojo teisę varžytis su stipriomis Čekijos, Danijos, Ispanijos, Izraelio, Italijos, Portugalijos, Turkijos bei Nyderlandų ekipomis.
Europos čempionų klubų taurės varžybos vyks gegužės 28-29 dienomis Turkijos kurorte Mersine, jose bus galima vykdyti tiek Europos čempionato, tiek olimpinių žaidynių normatyvus. Vietą prestižinėse varžybose išsaugos tik po šešis geriausius vyrų bei moterų klubus.
Europos čempionų klubų taurės varžybos vyksta analogišku principu kaip ir Europos lengvosios atletikos komandiniai čempionatai. Klubas į kiekvieną rungtį deleguoja po vieną sportininką, kurio užimta pozicija varžybose atneša tam tikrą kiekį taškų.
„Cosma“ klubo nariai – bemaž visas Lietuvos lengvosios atletikos elitas. Į klubų taurės varžybas turėtų vykti A.Palšytė, L.Grinčikaitė, R.Stanys, Sonata Tamošaitytė, D.Lobačevskė, Andrius Gudžius, Eglė Balčiūnaitė, E.Matusevičius ir dauguma kitų savo rungčių lyderių Lietuvoje. Tokios sudėties komanda gali varžytis ne tik dėl išlikimo A grupėje, bet ir dėl prizinių vietų.
Ar Rusijos lengvaatlečiai galės startuoti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse?
Lengvaatlečių prognozė – 75 proc. TAIP
Europos lengvosios atletikos asociacijos vadovas Sveinas Arne Hansenas pareiškė – Rusijos lengvaatlečių Rio de Žaneire greičiausiai neišvysime. Priešingos nuomonės yra Lietuvos sportininkai, tikinantys, kad rusams dalyvauti olimpiadoje nebus uždrausta.
Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) neribotam laikui pašalino visus Rusijos lengvaatlečius iš tarptautinių varžybų. To priežastis – pasipylę dopingo skandalai bei galima korupcija, į kurią gali būti įsipainiojusi net šios šalies vyriausybė.
Rusai tikrai negalės dalyvauti kovo 17-20 dienomis vyksiančiame pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate, o sankcijos gali būti panaikintos tik pripažinus, kad Rusijos lengvosios atletikos vadovai sugebėjo „išsivalyti“.
Padėtį Rusijoje seka IAAF ekspertai, verdiktą dėl rusų dalyvavimo Rio de Žaneiro olimpiadoje paskelbsiantys kovo 27 dieną Velse.
Ar Dafne Schippers taps olimpine čempione?
Lengvaatlečių prognozė – 58 proc. TAIP
Tik gegužę septynkovę palikusi ir ties sprinto rungtimis susikoncentravusi olandė Dafne Schippers skina vieną titulą po kito. Sportininkė sėkmingai dalyvavo Deimantinės lygos varžybose, Europos komandiniame čempionate, o planetos pirmenybėse pasidabino net dviem medaliais – sidabru 100 m rungtyje bei buvo nepralenkiama bėgdama 200 metrų nuotolį.
Pastarojoje rungtyje D.Schippers pagerino ir Europos rekordą – 21,63 sek.
Konkurencija Rio de Žaneiro olimpinėse bus ne ką mažesnė: pasaulio čempionate 200 m rungtyje nedalyvavo sprinto karaliene vadinama jamaikietė Shally-Ann Fraser-Pryce bei Londono žaidynių čempionė Allyson Felix, atstovaujanti JAV.
Dėl šešiskart olimpinio čempiono jamaikiečio Usaino Bolto abejonių nekylą – Lietuvos lengvaatlečiai įsitikinę, jog aukso medalių kolekcija Rio de Žaneire bus papildyta. 83 proc. apklaustųjų įsitikinę – iš Brazilijos U.Boltas parsiveš ne mažiau kaip du aukščiausios prabos apdovanojimus.
