Aleksandras Sorokinas taikosi į naujas aukštumas.
Pastaraisiais metais 41-erių bėgikas pasiekė tokių rezultatų, kad Tarptautinė ultramaratonų organizacija jį išrinko geriausiu pasaulyje.
Kaip kitaip galėjo būti, jei A.Sorokinas pagerino net kelis pasaulio rekordus.
Suprasti akimirksniu
- 12 valandų bėgimo (177,4 km) – sausį Izraelyje
- 100 mylių (10 val. 51,39 sek.) – sausį Izraelyje
- 100 km (6 val. 5 min. 41 sek.) – balandį Anglijoje
- 24 valandų bėgimo (319,6 km) – rugsėjį Italijoje
Nė vienas bėgikas pasaulyje nėra pasiekęs tiek rekordų tokiose įvairiose distancijose.
Žinoma, jie nėra pasiekiami lengvai. Ruošdamasis varžyboms A.Sorokinas įveikia dar didesnius atstumus – vidutiniškai po tūkstantį kilometrų per mėnesį, kartais per dieną treniruotės metu skaičiuodamas ir pusšimtį kilometrų.
O dabar jo galvoje gimė nauja idėja – 100 km bėgimas Lietuvoje „The World’s Fastest Run powered by Nord Security“, kur mūsų šalies bėgikas taikysis į planetos rekordą.
„Idėja kilo seniai. Vis reikėdavo dalyvauti varžybose užsienyje, bet norėjome parodyti, kad ir Lietuvoje galime surengti aukšto lygio varžybas, – sakė A.Sorokinas. – Noriu pakviesti visus gegužės 14 dieną – mes bėgsime 100 km trasą. Ji suksis ratais Vilniaus centre, Naujamiestyje, kur pagrindinė gatvė bus Švitrigailos.
Tikslas – aukštas. Bėgsime su pajėgiais bėgikais iš Lenkijos, Prancūzijos. Bandysiu pagerinti pasaulio rekordą – 6 val. 5 min. 41 sek. Žiūrėsime, ar pavyks, bet kviečiu visus vilniečius palaikyti. Startas planuojamas maždaug 6 valandą ryte, o finišas apie 12 valandą, tad ateikite apie 10–11 val. – tada bus pačios sunkiausios valandos.“
Ketvirtadienį Vilniaus lengvosios atletikos manieže bėgikas plačiau paaiškino savo planus.
– Aleksandrai, kaip vyks toks bėgimas?
– Ratais, o rato ilgis – 1644 metrai. Reikės apsukti apie 62 ratus. Startas ir finišas Švitrigailos gatvėje, greta technologijų parko „Cyber City“, trasa aplink rajone. Gatvės nebus uždarytos visiškai, mums atiduota viena kelio juosta.
Tikslas nėra masiškumas, nes bėgs 20–30 žmonių. Mes bėgsime labai greitai. Bus graži šventė, o vakare po bėgimo pereisime į Vingio parką, kur vyks 5000 metrų bėgimas.
– Kodėl pasirinkote Švitrigailos gatvę?
– Iš pradžių norėjome Vingio parke, bet Švitrigailos gatvė yra pačiame Vilniaus centre. Galima sakyti, kad tai yra miesto širdis, tad bus paprasčiau žmonėms ateiti pažiūrėti.
– Kokios sąlygos turėtų supti bėgimą ir kas bus, jei bus prastas oras?
– Manau, kad gegužę ryte bus geras oras. Reikia užsakyti tokį (šypsosi).
Trasa lygi, vidutinis sukilimas per ratą tik 3 metrai, tad tai bus standartinis sukilimas. Visi techniniai ir finansiniai reikalai sutvarkyti, liko tik gerai pasiruošti ir prabėgti.
Lietus netrukdytų, gal net ir gerai būtų. Stiprus vėjas? Praėjusiais metais teko bėgti pučiant stipriam vėjui, bet pavyko pagerinti rekordą. Vėjas tik grūdina. Kita vertus, Vilniuje daug pastatų, jie užstos vėją.
– Kaip vyksta pasirengimas?
– Dabar prasidėjo pats darbymetis. Kovo 14 dieną išskrendu į JAV, kur mane pakvietė pasitreniruoti su Europos elitiniais bėgikais. Ten vyks pasiruošimas apie 40 dienų.
O šiaip įprastai per dieną rengiu po 2–3 treniruotes, bėgu po 40–50 kilometrų per dieną. Darau ir pagreitėjimus, užsuku į štangų salę – didelis krūvis.
– Kuri Vilniaus dalis yra jūsų mėgstamiausia treniruotėms?
– Man patinka bėgti aplink Vilnių. Atsiprašau dviratininkų, nes labai mėgstu bėgti dviračių takais, bėgu jų kraštu, o jie dabar labai patogiai išsidėstę, nusidriekę per visą miestą. Visi mikrorajonai: Pašilaičiai, Pilaitė, palei Nerį ir taip toliau – tada grįžtu vėl į Pašilaičius.
– Kas 100 km bėgime bus jūsų varžovai?
– Aš pakviečiau tokių sportininkų, jog net baisu, nes laukia didelė konkurencija (juokiasi). Atvažiuos pernai vykusio 100 km pasaulio čempionato 3–4 vietų laimėtojai, tad jie irgi turi tikslų dėl pasaulio rekordo. Jie – labai greiti. Dar esame pakvietę ir japoną, kuris yra laimėjęs pasaulio čempionatą, bet nežinia, ar jis išsiruoš ilgai kelionei.
Bėgs ir greitų lietuvių. Laukia gera kova.
– Bet jaučiate, kad rekordą pagerinsite būtent jūs?
– Oi, aš tikrai neprižadu. Tai rimti reikalai, maksimalus krūvis, visko gali nutikti. Atsiprašau iškart, jei nepavyks. Bet bandysime.
– Koks planuojamas vidutinis bėgimo ritmas?
– Planuojame, kad reikės bėgti per 3 min. 25 sek. kilometrą, kad būtų pagerintas pasaulio rekordas.
– Esate minėjęs, kad iš pernai pasiektų kelių pasaulio rekordų labiausiai vertinate 24 valandų bėgimo. Kodėl?
– Aš save laikau lėtu bėgiku – 100 km man yra net sunkiau. Visas mano gyvenimo pasirengimas, visi tikslai buvo ilgesniam – 24 valandų – bėgimui.
Esu bėgęs 24 valandų varžybose 10 kartų, vis planuodavau pagerinti pasaulio rekordą ir tik pernai pavyko. Kartu matau, kad ribų nėra, norėčiau spausti maksimumą iš savęs, kad pasiekčiau dar geresnį rezultatą.
Negaliu sakyti, kad distancija man patinka, nes iš tiesų nekenčiu varžybų – per jas būna labai sunku. Tačiau iš visų distancijų tai yra pati mylimiausia.
– Neseniai bėgote klasikinį maratoną Ispanijoje – kaip vertinate ten rezultatą?
– Septynetui ar aštuonetui. Planas buvo bėgti greičiau nei per 2 val. 25 min., bet nubėgau per 2 val. 25 min. ir 33 sek.
Kita vertus, nenorėjau išsitaškyti, nes reikia rengtis 100 km. Tačiau buvo geras testas, pasirengimo dalis, siekiant pakelti savo vidutinį greitį. Anksčiau esu bėgęs maratoną, bet dabar pirmą kartą bėgau kone maksimaliu tempu.
– Kokių dar planų turite šiems metams?
– Jų tikrai yra. Nenorėčiau sustoti ties 100 km. Metų pabaigoje planuoju Taivane sudalyvauti 24 valandų bėgime.
Dideli planai, nežinau, ar pavyks, bet bandysiu pagerinti pasaulio rekordą. Esu žadėjęs žmonėms, kad per parą galiu nubėgti 200 mylių – 322 kilometrus. Pernai nepavyko, nubėgau tik 319 kilometrų, tad dar turiu tikslų.
– Kalbant su mumis dažnai sakote „mes“, nors jūsų sportas labai individualus.
– Iš vienos pusės atrodo individualus, bet be komandos nieko nebūčiau padaręs. Esi labai dėkingas Ryčiui Davidovičiui (vadyba) ir Mantui Stankevičiui (komunikacija), kitiems žmonėms, o ypač savo žmonai. Mane palaiko ir daug įmonių, juos laikau savo komanda, be jų nieko nebūtų.
Aš negaliu dirbti įprasto darbo, nes pasirengimas vyksta labai ilgai, per dieną turiu praleisti treniruotėse po 6–8 valandas. Dirbti nėra kada, tad esu labai dėkingas tiems, kurie mane palaiko.
