Solidus rezultatas ne tik nugulė į Lietuvos rekordų knygą, bet yra ir pasaulio elitinių sportininkų lygio. D.Zagainova pasiekė aštuntą geriausią rezultatą šį sezoną pasaulyje ir trečią Europoje. Tai reiškia, kad šią savaitę Švedijoje vyksiančiame Europos jaunimo iki 23 metų čempionate lietuvė turės favoritės etiketę.
„Tikslai visada yra aukščiausi. Stengsiuosi parodyti maksimumą. Žinau, kad medalių niekas lengvai neduos. Aš eisiu iki galo ir graušiu žemę, jei reikės“, – pažadėjo D.Zagainova.
Lietuvos lengvosios atletikos gerbėjams iki šiol geriau žinoma buvo Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty, ji pastaraisiais metais buvo trišuolio rungties lyderė šalyje. 25-erių šiaulietė šį sezoną taip pat pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą (14,26 m), bet jis išsilaikė vos savaitę iki D.Zagainovos skrydžio Šveicarijoje.
Merginos yra artimos draugės už sektoriaus ribų ir tikina, kad konkurencija to nepakeis.
„Mes juokiamės iš to. Kad ir kaip būtų keista ir nuostabu, tai nepaveikia mūsų santykių. Ji žino, kiek daug aš dirbau, ir supranta, kad tas rezultatas turėjo ateiti. Aš ją labai gerbiu kaip sportininkę ir džiaugiuosi, kad ji irgi pateko į pasaulio čempionatą. Nes mes visos dirbam ir visos ariam panašiai“, – aiškino D.Zagainova.
– Koks buvo tas Lietuvos rekordo vertas trišuolis?
– Į varžybas vykau viena, be trenerio, ir per pasirengimo šuolius niekas negalėjo padėti man su įsibėgėjimo reguliavimu. Pirmo bandymo metu aš peržengiau lentelę ir tada paprašiau pagalbos savo varžovės trenerio. Todėl antras ir trečias bandymai jau buvo geri. Antru bandymu nušokau pakankamai, kad patekčiau į finalą, todėl atsipalaidavau. Man nebuvo ko prarasti. Galėjau pasimėgauti ir užsivedusi su publika padariau tą šuolį.
– Savo geriausią rezultatą pagerinote net 30 centimetrų. Kas lėmė tokią gerą vasaros sezono pradžią?
– Taip, pagerinau savo asmeninį rekordą net 30 centimetrų. Pasiruošimas vyko taip, kaip ir visada. Aplinkiniams gali atrodyti, kad mano rezultatas labai staigiai pakilo, bet praeitą sezoną aš tiesiog neparodžiau visų savo galimybių. Taip išėjo, kad peršokau vieną sezoną ir šį jau padariau, ką galiu. Jau praėjusį sezoną galėjau šokti 14 metrų, bet kažkodėl tai nepavykdavo. Šį sezoną dėjau taip dvigubai iš karto.
– Treniruojatės Ispanijoje. Kokias sąlygas ten turite?
– Šiuo metu jau daugiau laiko praleidžiu Lietuvoje. Pastaraisiais metais gyvenau Ispanijoje ir vis dar ten skraidau. Ispanijoje yra amžina stovykla, nes ten man klubas suteikia butą prie stadiono, viskas yra šalia, ten aš viską gaunu iš klubo. Kiekvieną dieną yra tas pats ritmas. Vilniuje yra geresnės sąlygos vasaros metu, nes jau turime Vingio stadioną su nauju priestatu, kuriame yra sporto salė. Su uždaromis patalpomis yra sunkiau. Visi žino, koks mūsų maniežas... Kadangi esu Lietuvos rinktinės narė, tai gaunu ir priemonių, reikalingų organizmui atsigauti. Čia dirbu su treneriu Kęstučiu Šapka.
– Kodėl nusprendėte sugrįžti gyventi į Lietuvą?
– Nusprendžiau, kad noriu pratęsti savo studijas, kurias buvau sustabdžiusi. Dabar jau baigiau Vilniaus universitete socialinės politikos trečią kursą. Kita priežastis yra ta, kad Lietuva yra mano namai – čia mano šeima ir draugas. Supratau, kad mano Ispanijos treneris Raphaelis manimi pasitiki. Kadangi galiu dažnai skraidyti į Ispaniją, tai mano rezultatai nenukenčia. Net paskaičiavau, kad tiek pat laiko Ispanijoje praleidžiu, kiek ir ten gyvendama.
– Pagerinote Dovilės Dzindzaletaitės rekordą. Esate geros draugės. Ar ši draugystė tęsis ir didėjant konkurencijai sektoriuje?
– Daug kam šis klausimas rūpi. Dovilė irgi sulaukia klausimų apie tai. Mes juokiamės iš to. Kad ir kaip būtų keista ir nuostabu, tai nepaveikia mūsų santykių. Ji žino, kiek daug aš dirbau, ir supranta, kad tas rezultatas turėjo ateiti. Aš ją labai gerbiu kaip sportininkę ir džiaugiuosi, kad ji irgi pateko į pasaulio čempionatą. Nes mes visos dirbam ir visos ariam panašiai. Vieną savaitę ji pagerino Lietuvos rekordą, kitą savaitę jau aš. Tai smagi intriga, bet mes puikiai bendraujame.
– Nuo ko viskas prasidėjo ir kiek jūs užtrukote, kad pasiektumėte tą elitinį lygį?
– Lengvojoje atletikoje esu nuo 9 metų. 10 metų dirbau su vienu treneriu, bet sulaukus 19-os keliai su juo išsiskyrė. Man reikėjo susirasti kitą trenerį ir tada sutikau ispaną trenerį Raphaelį, kuris manimi patikėjo. Tada pasirašiau sutartį su klubu ir turėjau persikraustyti gyventi į Ispaniją.
Palikau čia viską. Gyvenau Ispanijoje ir tai buvo sunkūs metai. Išvykau nemokėdama kalbos, o treneris angliškai nekalbėjo, tik ispaniškai. Turėjau per porą mėnesių išmokti kalbą. Tai buvo nežmoniškai sunkus darbas. Kai pamačiau planus, negalėjau patikėti, kad aš galėčiau tai padaryti. Per pusantro mėnesio priaugau 5 kilogramus. Kadangi buvau ten viena, tai buvo prasidėjusi ir savotiška depresija. Pamažu viskas pagerėjo. Pamačiau, kad ko nors pasiekti galima tik per juodą darbą. Todėl mano treneriai visai nenustebo, kai aš pagaliau pradėjau toli šokti.
– Patekimas į olimpines žaidynes – išsipildžiusi svajonė?
– Taip. Su šeima apie tai kalbėjau. Jau būdama devynerių metų į savo dienoraštį įsirašiau, kad noriu dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Tai buvo mano didžiausia svajonė. Paskui tai tapo didžiausiu gyvenimo tikslu. Mane labiausiai ir nudžiugino ne tas rezultatas, o faktas, kad įvykdžiau olimpinį normatyvą. Tai svarbu kiekvienam sportininkui. Jaudinanti akimirka, kai pasieki tą pirmą etapą ir patenki į žaidynes.
– Dohoje rugsėjo pabaigoje lauks pasaulio čempionatas. Ar tikėjotės vietą ten užsitikrinti taip anksti ir kaip tai keis pasirengimą?
– Nejaučiau spaudimo, nes planavau, kad mano pirmasis pikas ir bus per Europos jaunimo čempionatą. Planavau normatyvą įvykdyti ten. Smagu, kad pavyko tai padaryti savaite anksčiau. Dohoje parodys geriausius rezultatus tie, kas bus geriausiai prisitaikę prie ilgo sezono. Manau, kad bus tokių, kuriems tai pakiš koją.
Mano treneriai ir planavo du pikus – pirmą per Europos jaunimo čempionatą, o antrą per pasaulio čempionatą. Džiaugiuosi, kad kovosiu su visu elitu. Tai bus geriausia repeticija prieš Tokijo olimpines žaidynes, kuriose bus tos pačios pasaulio geriausios. Trišuolio lygis apskritai yra labai pakilęs. Kitus stebino normatyvai į olimpines žaidynes, bet aš nieko kito nesitikėjau. 14,20 m dabar yra per žema kartelė, nes patektų per daug sportininkių.
