„Aš įrodžiau pasauliui, jog esu vienas didžiausių atletų. Nemanau, kad šis pralaimėjimas ką nors keičia“, – po nesėkmingo finalo kalbėjo U.Boltas.
„Kaip atletas, aš įdėjau savo indėlį, kad pakelčiau sportą į naują lygį. Aš negaliu būti nusivylęs. Dariau, ką galėjau. Sunku liūdėti, kai minia siunčia tau tokią energiją.“
56 tūkst. žiūrovų minia akivaizdžiai laukė U.Bolto pergalės. Jie nušvilpė rezultatus ir sveikino jamaikietį, nepaisant to, kad sprinto dievukas šįkart liko tik trečias.
Justinas Gatlinas po triumfo sunkiai tramdė džiaugsmo ašaras. Kol žiūrovai jį nušvilpinėjo, U.Boltas priėjo ir apkabino.
„Pasveikinau ir pasakiau, kad puikiai padirbėjo. Jis to siekė daug metų. Šiandien jis buvo geresnis“, – sakė U.Boltas.
Pats J.Gatlinas tikina nė negirdėjęs švilpimų.
„Visų etapų metu tiesiog išsijungiu garsą. Nukreipiau energiją į pusfinalio pasirodymą ir susikaupiau finalui. Padariau tai, ką turėjau padaryti.“
„Žmonės, kurie mane myli, buvo čia ir sveikino mane. Žmonės, likę namuose, sveikina mane. Mano tautiečiai sveikina mane. Štai į ką aš koncentruojuosi“, – kabėjo J.Gatlinas.
„Mes varžovai takelyje, bet bičiuliai už jo. Po finišo jis pasveikino mane ir pasakė, kad nesu nusipelnęs švilpimo.“
J.Gatlinas su didele pagarba kalbėjo apie U.Boltą, vadindamas jį inspiracijos šaltiniu. „Norėčiau, kad tokia konkurencija tęstųsi metai iš metų“, – sakė J.Gatlinas.
„Mes labai gerbiame vienas kitą. Žmonės iš žiniasklaidos, manau, norėtų aštresnės priešpriešos, norėtų, kad mes vienas kito nekęstume, bet yra atvirkščiai. Mes juokaujame kartu, netgi einame į vakarėlius kartu. Tarp mūsų – džentelmeniška konkurencija. Nors esu vyresnis už jį, jis man yra įkvėpimo šaltinis.“
Dukart dėl dopingo vartojimo baustas J.Gatlingas neketina pasitraukti iš sporto. Jis nori dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse – tuomet jam bus 38-eri.
„Vieną milisekundę, kai kirtau liniją, pamaniau: „Viskas, baigiu karjerą.“ Bet mano sūnus nori, kad vykčiau į Tokiją. Taigi dar dalyvausiu lenktynėse ir pažiūrėsiu, kur tai mane nuves.“
