„Nežinau, gal Jurgeno Schulto rekordas ir yra disko metikų riba, jei tiek ilgai niekas negali jo pajudinti. Galbūt tam tikrų rezervų yra, bet apskritai žmogaus galimybės turi ribas“, – 2000-ųjų rugpjūtį Kaune diską švystelėjęs 73,88 m svarstė Virgilijus Alekna.
Šis dukart olimpinio čempiono metimas – antrasis geriausias rezultatas per visą rungties istoriją, nusileidžiantis tik planetos rekordui.
Tardamas šiuos žodžius, V.Alekna vargu, ar įsivaizdavo, kad po 22-ejų metų lengvosios atletikos pasaulis vėl atsargiai atnaujins diskusijas apie tai, jog seniausias lengvosios atletikos rekordas gali pradėti virpėti, o vėjai ir vėl pūs iš Lietuvos.
Dar daugiau, vienu realiausių pretendentų padaryti tai dabar įvardijamas atletas, kurio marškinėlius puošia ta pati pavardė – Alekna.
Stulbinantys devyniolikmečio metimai
„Kol kas nuo tėčio rezultatų ir pasiekimų esu labai labai toli, bet tikiuosi, jog vieną dieną ir aš mesiu tokius pačius atstumus, o galbūt net dar toliau. Tai yra mano svajonė“, – visai neseniai prisipažino Mykolas Alekna.
Berklio universiteto studentui kol kas tėra devyniolika.
Apie savo karjeros perspektyvas vienoje prestižiškiausių planetos aukštųjų mokyklų besimokantis vilnietis kalba kukliai ir atsargiai, tarsi suvokdamas, kad didelio medžio pavėsyje žolė vešliai auga ne visada.
Tačiau panašu, kad šis atvejis ne toks.
Per nepriklausomybės istoriją toli lėkęs diskas Lietuvai yra atnešęs net tris olimpinius aukso medalius, tačiau net tokioje reiklioje aplinkoje užaugęs M.Alekna jau dabar geba būti išskirtinis.
Praėjusiais metais Kenijos sostinėje Nairobyje vykusiame pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate vilnietis pagerino čempionatų rekordą ir laimėjo aukso medalį.
Ant aukščiausio pakylos laiptelio jis stovėjo ir Europos čempionate.
Šiemet dukart olimpinio čempiono sūnus šturmuoja naujas aukštumas, nors jau varžosi su gerokai vyresniais priešininkais ir paėmęs į rankas kur kas sunkesnį – 2 kg – diską.
Nors praėjusį rugpjūtį sportininkui teko priimti nelengvą sprendimą ir kuriam laikui palikti puikiai pažįstamą aplinką bei savo ilgametį trenerį Mantą Jusį, persikėlęs į Kaliforniją ir pradėjęs dirbti su Mohamadu Saatara valingas lietuvis nesutriko.
Naujas karjeros etapas ir perėjimas į suaugusiųjų varžybas kol kas yra pavydėtinai sklandus.
M.Aleknos diskas skrieja vis lengviau, techniškiau ir toliau. Susidaro įspūdis, kad vos tik žengęs į sektorių, jis pradeda šokti pagal jam vienam girdimą muziką.
Jo netemdo legendinio tėvo šešėlis. Priešingai – jau karjeros pradžioje Mykolas demonstruoja ramybę bei pavyzdinį stabilumą – savybes, kuriomis beveik du dešimtmečius pasaulio lengvosios atletikos stadionuose išsiskirdavo V.Alekna.
Savaitgalį Oregono antrame pagal dydį Judžino mieste vykusiose JAV studentų varžybose „Pac-12“ vilnietis blykstelėjo su 68 m 73 cm rezultatu.
Konkurencijos varžybose lietuvis nesulaukė, o su šiuo metimu geriausių sezono rezultatų dešimtuke iš karto įsitaisė antroje vietoje, nusileisdamas tik olimpiniam čempionui iš Švedijos Danieliui Stahliui.
„Rytą po varžybų su Mykolu kalbėjomės beveik valandą. Jis pasakojo, kad emocijų buvo daug, o kūnas net ir praėjus kuriam laikui dar „stipriai dirbo“. Pačiam sportininkui toks rezultatas buvo kiek netikėtas – visgi tai yra antras pagal gerumą rezultatas pasaulyje. Būtent šiose varžybose jis tiek mesti tikrai nesitikėjo, bet manęs jo toks šuolis visiškai nenustebino, nes treniruotėse nuolat meta apie 66–67 m. Metimas buvo labai techniškas, atliktas visa jėga, išsilaikius sektoriuje. Kai ryte pamačiau rezultatą, vos iš lovos neiškritau. Tikrai įspūdinga“, – bendraudamas su 15min savo auklėtinio progresu džiaugėsi M.Jusis.
| 1 | 69.11 | Danielis STÅHLIS |  Švedija | Čula Vista (JAV) |
| 2 | 68.73 | Mykolas ALEKNA |  Lietuva | Južinas (JAV) |
| 3 | 67.69 | Lukas WEIßHAIDINGERIS |  Austrija | Švečatas (Austrija) |
| 4 | 67.45 | Andrius GUDŽIUS | Lietuva | Palanga (Lietuva) |
| 5 | 67.27 | Kristjanas ČEHAS |  Slovėnija | Ptujus (Slovėnija) |
| 6 | 67.02 | Claudio ROMERO |  Čilė | Filadelfija (JAV) |
| 7 | 66.67 | Alexas ROSE'AS |  Samoa | Grand Rapidsas (JAV) |
| 8 | 66.60 | Travesas SMIKLE'AS |  Jamaika | Kingstonas (Jamaika)) |
| 9 | 66.20 | Henrikas JANSSENAS |  Vokietija | Limasolis (Kipras) |
| 10 | 66.14 | Brianas WILLIAMSAS |  JAV | Fullertonas (JAV) |
Savo buvusį geriausią asmeninį pasiekimą (67,68 m), užfiksuotą balandžio pabaigoje, Mykolas pagerino daugiau nei metru ir, panašu, jog neketina sustoti.
Po savaitgalio varžybų NCAA rekordininku tapęs lietuvis kartu pasiekė ir neoficialų U20 pasaulio rekordą.
Oficialiai jis priklauso 2008 metais Taline 65,31 m diską numetusiam Mykytai Nesterenkai, tačiau jis atliktas netgi su lengvesniu – 1,750 kg – įrankiu.
Vien Judžine M.Alekna diską už oficialios pasaulio čempionato žymos metė keturis sykius – 68,73, 65,55, 65,42, 66,93 m.
Skaičiai fenomenalūs.
„Numesti 65 metrus Mykolui nėra jokių problemų. Tiek jo diskas skrieja, net jei metimas nėra labai techniškas. Jei pavyksta bent kiek techniškiau – iš karto pavyksta toliau, bent 66 metrus“, – pasakojo M.Jusis.
Keičia taisykles
Sportininkų šeimoje užaugęs talentas šturmuoja tokias aukštumas, į kurias iš toli žvelgė net didžiausios šios rungties legendos.
15min atliko nedidelę analizę ir palygino, kokius rezultatus ryškiausi planetos disko metikai demonstravo būdami M.Aleknos amžiaus.
M.Aleknos pranašumas – stulbinantis.
Pavyzdžiui, pasaulio rekordininkas J.Schultas būdamas devyniolikmetis įrankį metė viso labo 56,18 m, t. y. 12 metrų mažiau nei lietuvis.
Dabar disko sektoriuje dominuojantis D.Stahlis tokiame amžiuje irgi nežibėjo ir turėjo 55,60 m asmeninį rezultatą.
Kiek solidesnius rezultatus rodė tik dvi kitos Lietuvos disko metimo žvaigždės. V.Alekna būdamas dvidešimties Čekijos mieste Opavoje 1992-aisias diską nuskraidino 60,86 m, o devyniolikmetis Andrius Gudžius 2010-aisiais Kaune užfiksavo 61,85 m rezultatą.
 Jurgenas Schultas | 56.18 | Bydgoščius (Lenkija) | 1979 |
| Virgilijus Alekna | 60.86 | Opava (Čekija) | 1992 |
| Larsas Riedelis | 58.16 | Atėnai (Graikija) | 1986 |
 Gerdas Kanteris | 56.09 | Tartu (Estija) | 2000 |
| Danielis Stahlis | 55.60 | Gavlė (Švedija) | 2011 |
| Andrius Gudžius | 61.85 | Kaunas (Lietuva) | 2010 |
Paklaustas, ar tokie galingi M.Aleknos metimai neturint nė dvidešimties leidžia daryti ambicingas projekcijas, jog jau po kelių metų lietuvis gali šturmuoti pačias aukščiausias šios sporto šakos viršūnes, M.Jusis kukliai šypsosi, bet neslepia, kad lūkesčiai tikrai yra dideli.
„Mums šie rezultatai reiškia labai daug, – pažymi treneris. – Pirmiausia džiaugiamės, kad Mykolas naujomis raidėmis perrašinėja disko metimo istoriją. Visada sakydavome, kad disko metikas susiformuoja, kai sportininkui būna 26–27 metai. Išimtis gal buvo tik Andrius Gudžius, kuris irgi jaunas pradėjo rodyti labai solidžius rezultatus, o būdamas 26-erių jau tapo planetos čempionu. Mykolas dabar įrodinėja, kad būnant ir devyniolikos galima mesti labai toli. Jau praėjusiais metais jaunimo varžybose su 1,75 kg disku mesdavo apie 70 metrų.“
Kita vertus, ne visada įstabius rezultatus jaunimo varžybose demonstravę sportininkai sklandžiai dominavimą perkelia ir pradėję kovoti su suaugusiais.
Pavyzdžiui, jau minėtas U20 pasaulio rekordininkas M.Nesterenka, pradėjęs mesti sunkesnį diską su vyrais, liko tik vidutiniokas.
2012-aisiais Londono olimpinėse žaidynėse buvo 34-as (59,17), po ketverių metų Rio de Žaneire – 23-as (60,31), pernai Tokijuje – 20-as (60,95).
Bet M.Aleknos galimybių ribos, atrodo, kur kas didesnės, o žaibišku greičiu augantys rezultatai varžybų sekretorius verčia taisyti seniai neliestas istorines protokolų eilutes.
Ar įmanoma pakrutinti pasaulio rekordą?
Disko metimo rungtis lengvosios atletikos programoje yra išskirtinė. Jai priklauso ilgiausiai vis dar gyvuojantis vyrų varžybų pasaulio rekordas.
1986-aisiais varžybose Noibrandenburge tuomet 26 metų Rytų Vokietijos atstovas J.Schultas įrankį švystelėjo 74,08 metro ir šokiravo lengvosios atletikos pasaulį.
Naujasis planetos rekordas buvo net 2,22 m geresnis nei trejais metais vyresnio SSRS atstovo Jurijaus Dumčevo parodytas rezultatas (71,86 m).
Kalbama, kad užfiksuoti šį fenomenalų pasiekimą vokiečiui padėjo tinkamu laiku ir vietoje nuo Baltijos jūros pakilęs vėjas.
Įdomiausia tai, kad J.Schultas tuo metu nebuvo ryškiausia disko metimo sektoriaus žvaigždė. O iki pat rekordinio metimo geriausias jo karjeros rezultatas buvo 69,74 metro.
Nors 1988-aisiais Seule tapo olimpiniu čempionu, 70 metrų ribą J.Schultas, be rekordinio metimo, per savo karjerą įveikė vos dar vieną kartą, kai tais pačiais olimpiniais metais Berlyne įrankį nusviedė 70,46 m.
Ilgiausią barzdą turintį pasaulio rekordą gaubia ir daugiau paslapčių. Beveik neabejojama, kad J.Schultui rekordą pasiekti padėjo dopingas. Nors pats sportininkas niekada nėra prisipažinęs, kad vartojo draudžiamus preparatus, yra nemažai įrodymų, kad diskininkas iš Rytų Vokietijos funkcionierių gaudavo anabolinio steroido Oral-Turinabolio. Apie tai savo knygoje yra užsiminusi ir vokiečių autorė Brigitte Berendonk.
Netikėtos dopingo kontrolės metodas pradėtas taikyti tik 1990 metais, tad pasaulio rekordas ilgam buvo įšaldytas.
2011-aisiais pagal ilgaamžiškumą šis rekordas pagerino legendinio Jessie Owenso istorinį pasiekimą šuolyje į tolį – 8,13 m, kuris išsilaikė 25-erius metus ir 79 dienas ir tapo ilgiausiu istorijoje.
Praėjo dar 11 metų, bet pavardė ir skaičiai prie disko metimo rungties rekordų lentelėje nesikeičia.
Arčiausiai tikslo 2000 metais Kaune vykusiame Lietuvos čempionate buvo V.Alekna (73,88 m). Nedaug trūko ir estui Gerdui Kanteriui, 2006-aisiais užfiksavusiam 73,38 m.
J.Schulto, V.Aleknos ir G.Kanterio trejetas lieka vieninteliais diskininkais istorijoje, nusviedusiais įrankį už 73 m žymos.
D.Stahlis prieš trejus metus numetė 71,86 m ir taip pakartojo iki 1986-ųjų galiojusį J.Dumčevo rekordą.
| 1 | 74.08 | Jürgenas SCHULTAS | VDR | Neubrandenburgas (VDR) | 1986 |
| 2 | 73.88 | Virgilijus ALEKNA | Lietuva | Kaunas (Lietuva) | 2000 |
| 3 | 73.38 | Gerdas KANTERIS | Estija | Helsingborg (Švedija) | 2006 |
| 4 | 71.86 | Jurijus DUMČEVAS |  SSRS | Maskva (SSRS) | 1983 |
| 4 | 71.86 | Danielis STÅHLIS | Švedija | Botnarydas (Švedija) | 2019 |
| 6 | 71.84 | Piotras MAŁACHOWSKIS |  Lenkija | Hengelo (Nyderlandai) | 2013 |
| 7 | 71.70 | Róbertas FAZEKAŠAS |  Vengrija | Sombathėjus (Vengrija) | 2002 |
| 8 | 71.50 | Larsas RIEDELIS | Vokietija | Vysbadenas (Vokietija) | 1997 |
| 9 | 71.32 | Benas PLUCKNETTAS | JAV | Južinas (JAV) | 1983 |
| 10 | 71.26 | Johnas POWELLAS | JAV | San Chosė (JAV) | 1984 |
V.Alekna nesistengė vaikytis rekordo ir buvo susikoncentravęs į titulų medžioklę.
Geriausias visų laikų Lietuvos lengvaatletis puikiai suprato, kad J.Schulto užkelta kartelė tokia aukšta, kad norint ją įveikti reikia ne tik puikios sportinės formos, bet ir idealių oro sąlygų.
Panašios filosofijos laikosi ir olimpinio čempiono sūnus.
„Jaunimo varžybose vėjų negaudėme ir į rekordus netaikėme, mums su Mykolu kur kas svarbiau buvo laimėti pasaulio ir Europos čempionatus. Niekas nesikeičia ir dabar, kai pradėjome varžytis su vyrais. Užduotis yra kuo geriau pasirodyti šiemet vyksiančiose Europos ir pasaulio pirmenybėse. Apie pasaulio rekordą su Mykolu dar nekalbėjome, bet ko nepavyko tėčiui, galbūt pavyks jo sūnui. Man, kaip treneriui, būtų be galo malonu ir svarbu, jei Mykolas pagerintų pasaulio rekordą ir taip įsirašytų į šios sporto šakos istoriją“, – atviravo M.Jusis.
Treneris pažymi, kad bent jau trejus artimiausius metus jo auklėtinis treniruosis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur aplinkybės taikyti į aukščiausius rezultatus yra kiek palankesnės nei senajame žemyne.
„Galime prisiminti, kad Gerdas Kanteris irgi ne vienerius metus vykdavo į JAV gaudyti palankų vėją ir bandyti pasiekti pasaulio rekordą, nes oro sąlygos tam ten yra tikrai geros. Tereikia palinkėti, kad Mykolas išlaikytų tą žvėrišką norą būti geriausiu pasaulyje. Visiškai subrendęs jis gali mus dar ne kartą maloniai nustebinti“, – neabejoja treneris.
Vilnių ir Berklį skiria daugiau nei 9 tūkst. kilometrų, bet M.Jusio ir M.Aleknos santykiams atstumas nė kiek netrukdo.
Iš Švenčionėlių kilęs specialistas džiaugiasi savo talentingiausią auklėtinį patikėjęs į labai geras rankas.
„Žiemos parengiamuoju laikotarpiu su treneriu Mohamadu bendravome nuolat. Tuomet Mykolui sekėsi kiek prasčiau, tad diskutavome, kur ir ką būtų galima padaryti geriau. Dabar, kai sekasi puikiai, susirašome po kiekvieno savaitgalio ir visi kartu džiaugiamės augančiais rezultatais. Saatara labai džiaugiasi, kad į savo rankas gavo tokį talentingą ir jau suformuotą metiką, kurio nereikia daug taisyti“, – pasakojo M.Jusis.
