G.Millsas – tris kartus olimpinio čempiono Usaino Bolto treneris bei bėgimo klubo „Racers Track Club” prezidentas savo postą palieka jame išbuvęs net 22 metus.
Interviu leidiniui Observer treneris sakė: „Buvau vyriausiuoju rinktinės treneriu visuose pasaulio čempionatuose, išskyrus 1993 bei 2003 metus bei visose olimpinėse žaidynėse nuo 1988 metų. Neblogai padirbėjau, o po fantastiško rinktinės pasirodymo Pekine supratau, kad atėjo laikas trauktis. Aš nejaunėju, o šis darbas reikalauja daugybės jėgų, mat reikalavimai komandai visuomet yra labai aukšti.”
„Traukiuosi ir dėl ilgamečių problemų su šalies lengvosios atletikos federacija, dėl nuolat kylančių konfliktų tarp atletų ir trenerių. Nežiūrint to išeinu pasiekęs pačių aukščiausių rezultatų Jamaikos istorijoje. Tad daugelis gali sau užduoti klausimą – galbūt šios problemos ir buvo puikių rerzultatų pagrindas?”, – pajuokavo treneris.
G.Millsas sprinterius treniruoja jau 44 metus, o rinktinės vyriausiojo trenerio postą užėmė 1987 metais, pasitraukus legendiniam Herbui McKenley
„Aš daug ko išmokau, būdamas McKenley padėjėju, pradedant maždaug 1970-aisiais. Aš buvau kolosalaus darbo, kuris padėjo Jamaikos atletams pasiekti dabartinį lygmenį, liudininku. Dabar atėjo metas naujam specialistui, kuris su rinktine žengs dar aukščiau.”
1987–2009 metais Jamaikos lengvaatlečiai pasaulio čempionatuose laimėjo 71 (13–31–27), o olimpinėse žaidynėse – 33 (9–16–8) medalius.
„Tai – sunkus, įdomus ir labai atsakingas darbas. Galite pasekti sportininkų pasiekimų dinamiką nuo vienos olimpiados iki kitos. Tačiau net būnant viršūnėje tenka susidurti su konfliktais ir prieštaravimais. Dirbti teko su atletais, kurie treniravosi tiek JAV, tiek Jamaikoje, tiek Europoje. Kartu jie susirinkdavo tik labai trumpam, o man tekdavo atrinkti stipriausius. Bet kokie sprendimai sukeldavo nepasitenkinimą ir ginčus. Stengiausi niekada nesivadovauti asmeninėmis simpatijomis, tačiau bet kokie pasirinkimai būdavo konfliktų su federacija priežastimi. Tačiau visi mano pasirinkimai pasiteisino ir žvelgdamas į praeitį nesigailiu dėl jų”, – sakė treneris.
Tarp neigiamų jo darbo aspektų treneris paminėjo ir tai, kad atletai, jų vadybininkai bei žiūrovai kone visada į rinktinės vadovus žiūrėdavo neigiamai.
G.Millsas norėjo pasitraukti dar 2000 metais, po Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tačiau tuomet likti jo paprašė Jamaikos Vyriausybė.
Kartu treneris pabrėžė, kad atsisakymas dirbti su rinktine nesusijęs su tuo, jog jis tęs darbą „Racers Track Club”.
