„Gauti rezultatai nustebino. Atsižvelgiant į šuolių į aukštį iš vietos rezultatus ir raumenų, reikalingų per šuolius, jėgą bei modelines charakteristikas, galima paskaičiuoti, kiek galima pakelti kūno svorio centrą. Airinės rezultatas – 203–205 centimetrai“, – teigė A.Skurvydas.
Tai yra – tokį aukštį A.Palšytė yra pajėgi peršokti, jei šuolis būtų atliktas techniškai tobulai ir sportininkė susitvarkytų su psichologija.
„Nėra tekę matyti, kad tokius rezultatus demonstruotų sportininkė moteris, kadangi dauguma testuoja pagal kitas metodikas. Esu testavęs vyrus, tarp jų ir lengvaatlečius, tačiau daugumos rezultatai būdavo prastesni nei A.Palšytės“, – stebėjosi mokslininkas.
150 W/kg – toks maksimalus lengvaatletės kojų raumenų susitraukimo galingumas, apskaičiuotas vienam kilogramui kūno svorio.
„Kiek man yra tekę tirti sportininkų, o per 30 metų esu ištyręs šimtus, ir kiek man yra tekę skaityti mokslinės literatūros, iki šiol literatūroje buvau radęs 138 W/kg, o mūsų laboratorijoje – 113 W/kg“, – apie geriausius vyrų rezultatus kalbėjo A.Skurvydas.
Didžiausia A.Palšytės jėga per šuolį – 4644 N, didžiausios jėgos išvystymo greitis – 116109 N/sek., o didžiausią ekscentrinę jėgą ji pasiekė per 0,04 sek. T.y. per tokį laiką Europos vicečempionė pasiekė apie pusę tonos susitraukimo jėgą!
Šuoliai buvo atliekami tokiu būdu: nuo pakylos, kurios aukštis 30 cm, nušokus ir tada atliekant kuo greitesnį ir galingesnį atsispyrimą nuo tenzoplatfomos abiem kojomis (šuoliai buvo atliekami su rankomis). Kruopščiai ištirta atskirai kiekvieno raumens, reikalingo įveikti šuolių rekordams, susitraukimo galia.
„Iš mano testuotų sportininkų labiausiai patiko būtent Airinė – pagal sprogstamąją jėgą. Po jos didžiausią įspūdį yra palikęs sprinteris Rytis Sakalauskas“, – favoritus įvardijo A.Skurvydas.
Praėjusiais metais didžiausią aukštį – 201 cm – peršoko amerikietė Chaunte Lowe. Olimpinį auksą garantavo įveikta 197 cm riba.