Jo tyrimų išvadose skelbiama, jog galimas 100 metrų bėgimo rekordas lygus 9.48 sekundėms tarp vyrų bei 10.39 tarp moterų. Taip pat profesorius apskaičiavo, jog moterų greičio maksimumas maždaug 9.3-13.4 procento mažesnis nei vyrų.
Šiuo metu tarp vyrų 100 metrų bėgimo pasaulio rekordas priklauso Jamaikos bėgikui Usainui Boltui (9.69), tarp moterų – amerikietei Florence Griffith Joyner (10.49). Beje, pastarasis rekordas yra nepagerintas net nuo 1988 metų.
M.Danny savo tyrime naudojo istorinius duomenis, kaip nuo 19 amžiaus pradžios keitėsi žmogaus, šuns bei arklio bėgimo greitis. Jis nustatė, kad šunys bei arkliai savo greičio maksimumą pasiekė praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Tuo tarpu žmonės – ne.
„Tai reiškia, jog absoliutus greičio rekordas yra nustatomas, o dabartiniai greičiai jau yra arti maksimalios ribos“, – teigiama mokslininko išvadose.
M.Danny nenurodo priežasčių, kurios sąlygoja maksimalų greitį, tačiau kelia prielaidą, jog „greičio maksimumą riboja ne vien fiziologiniai faktoriai“. Mokslininkas žada tęsti tyrimus bei nustatyti šias priežastis.
Belieka priminti, jog moksliniai darbai šia tema pasaulyje buvo skelbti ne vieną kartą – dar prieš kelis dešimtmečius mokslo žmonės tvirtino, jog žmogaus galimybių riba 100 metrų bėgime yra 10 sekundžių, tačiau kiekvieną kartą, sportininkams pagerinus „įsivazduojamos greičio ribos“ rekordus, atsirasdavo naujų orakulų, kurie šią ribą vis „mažindavo“. Kaip bus šį kartą – parodys greičiausiai jau netolima ateitis.
