D.Zagainova į Tokiją atvyko karingai nusiteikusi. Likus kelioms dienoms iki starto Japonijos sostinėje esančiame olimpiečių kaimelyje susitikusi su mūsų šalies žiniasklaida netikėtai pareiškė, kad nebendraus su jai nepatinkančiais žurnalistais. Savo tokio elgesio motyvų trišuolininkė normaliai paaiškinti taip ir nesugebėjo, tačiau kai kurie kolegos komentaro taip ir nesulaukė.
Bet viena yra savo principus demonstruoti dalijant interviu. Visai kas kita – kai savo meistriškumą jau tenka įrodinėti olimpinėje arenoje, varžantis su ryškiausiomis planetos žvaigždėmis.
Čia visa arogancija išskydo kukliu rezultatu ir dviem neįskaitytais bandymais. Pirmą ir trečią kartą 24-erių vilnietė peržengė atsispyrimo lentelę, antruoju užfiksavo 13,10 m rezultatą. Tai buvo 28 vieta tarp 32 sportininkių.
„Šiandien nesijaučiau gerai. Ar tai būtų olimpiada, ar Panevėžio taurė, ar Lietuvos čempionatas – šiandien savijauta nebuvo gera. Tiesiog spaudžiau viską, ką galiu. Kodėl nepavyko? Čia nėra priežasčių, nėra kaltų ar kažko. Reikės pažiūrėti vaizdo įrašą, pakalbėti su trenere. Reiks viską apmąstyti, kaip čia taip išėjo“, – iš karto po starto kalbėjo D.Zagainova.
Šias varžybas ji sulygino su prieš dvejus metus Dohoje vykusiu pasaulio čempionatu ir prisipažino, kad valdyti jaudulį šįkart sekėsi kur kas geriau.
„Pagal dalyves, rezultatus, organizaciją tai buvo pasaulio čempionato lygio varžybos. Prieš startą sakiau, kad būtų apmaudžiausia, jei labai gerai jausdamasi fiziškai vėl pavestų psichologija. Būtent taip man nutiko pasaulio čempionate Dohoje. Ten pirmojo šuolio aš išvis nepamenu – nežinau, kur buvau, bet tikrai ne sektoriuje. Šį kartą psichologiškai jaučiausi labai gerai. Ta Dohos praktika išėjo į naudą. Visgi šį kartą labai sunku buvo fiziškai. Tas matosi ir rezultate. Tikrai tikėjausi ne to. Tai yra blogas rezultatas“, – neslėpė D.Zagainova.
Paklausta apie tuos du neįskaitytus bandymus ir klaidas juose, trišuolininkė teigė, jog mažiausiai priekaištų sau turi dėl paskutinio šuolio.
„Aš tiesiog peržengiau. Peržengti šuoliai įprastai būna geresni. Gal kiek geresnis buvo trečiasis bandymas. Tas irgi gal kiek džiugina, nes dažniausiai prieš paskutinį šuolį stresuoju. Jam nusiteikiau geriausiai, jis buvo geras, bet peržengiau panašiai tiek pat, kaip ir pirmuoju. Antras – įskaitinis, bet rezultatas... Ką jau čia komentuot“, – kalbėjo sportininkė.
Paklausta, ar po tokio kuklaus rezultato galima iš olimpinių žaidynių išsivežti kažkokį pozityvą, D.Zagainova neabejojo nė akimirkos.
„Pirmiausia tai yra patirtis. Mano trenerė dar prieš varžybas pasakė, kad tai yra pirmoji olimpiada, o ne paskutinė. Palikdama sektorių kalbėjau su olimpine čempione Caterine Ibargüen. Tai yra jos paskutinės olimpinės žaidynės, norėjau pasveikinti ją. Ji pasakė, kad pirmoji olimpiada – visada ypatinga patirtis ir niekur kitur jos negausi. Svarbiausia, kad esu čia. Normatyvai šiemet buvo labai aukšti, olimpinių žaidynių lygis – aukščiausias. Esu įtikinusi, kad pasaulio rekordų per šią savaitę bus ne vienas“, – kalbėjo atletė.
Ji prisipažino, kad norėtų startuoti dar bent dvejose olimpinėse žaidynėse.
Olimpinį bilietą D.Zagainova iškovojo dar 2019-aisiais, kai Šveicarijoje vykusiose varžybose nuskriejo 14,43 m ir pasiekė naują Lietuvos moterų trišuolio rekordą. Tais pačiais metais Europos U-23 lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso medalį ir atrodė, kad puikiai yra pasiruošusi savo debiutui olimpinėse žaidynėse, tačiau dvigalvio raumens plyšimas dviejose vietose stipriai sumaišė kortas, o pašlijusi trenerio Kęstučio Šapkos sveikata sudavė dar vieną smūgį.
Kurį laiką sportininkė ruošėsi viena, kol galiausiai pradėjo dirbti su buvusia Airinės Palšytės trenere Tatjana Krasauskiene. Vis dėlto sugrįžti į 2019-ųjų formą D.Zagainovai sekėsi sunkiai. Pastaruoju metu kita Lietuvos trišuolininkė Dovilė Kilty netgi demonstravo geresnius rezultatus, bet net ir jeigu būtų norėjusi, Lengvosios atletikos federacija pakeisti olimpiečių negalėjo, nes kelialapis įteikiamas ne šaliai, o konkrečiai sportininkei.
Įdomu tai, kad tarpusavio akistatose Daina Dovilę per visą olimpinį ciklą aplenkė vos kartą.
Tokijo olimpinių žaidynių atrankos varžybose aukščiausią rezultatą užfiksavo Venesuelos atstovė Yulimar Rojas (14.77), aplenkusi ispanę Aną Peleteiro (14.62) ir Dominikos atstovę Thea Lafond (14.60).
Į finalą pateko 12 stipriausių šuolininkių, o D.Zagainovą nuo jo skyrė 1,11 m.
