„Iki 75 km bėgau gana gerai, tačiau po to pajutau šilumos poveikį. Paskutiniai 25 km buvo labai sunkūs. Tai, kad tapau nugalėtoju – tiesiog atsitiktinumas. Bėgau savo tempu ir tikrai nesistengiau aplenkti kolegos“, – sakė pirmas finišo liniją kirtęs rusas A.Izmailovas. Jis trasoje užtruko 6 val. 51 min. 09 sek.
Per paskutinį kilometrą A.Izmailovas aplenkė į priekį išsiveržusį savo tautietį ir draugą Vsevolodą Chudakovą. Pastarasis finišą pasiekė antras ir nuo nugalėtojo atsiliko 40 sek. (6:51:09). Trečias – visa valanda atsilikęs latvis Andris Dudels (7:55:27).
„Rezultatas mane nustebino. Šiais metais tapau Rusijos čempionu, tačiau į šalies rinktinę nepatekau, nes distanciją įveikiau per daugiau nei 7 val. Norint tai padaryti, reikia bėgti greičiau nei per 6 val. 55 min. Atrodo, Nidoje man tai pavyko ir dėl to esu labai laimingas. Tai ketvirtas geriausias rezultatas mano karjeroje“, – pasakojo 40 metų jubiliejų šiemet švęsiantis nugalėtojas.
Paaiškėjo Lietuvos čempionai
100 km bėgimas Nidoje vyko jau ketvirtą kartą, tačiau šiais metais pirmą kartą po 15 metų pertraukos buvo rengiamas ir Lietuvos čempionatas. Kartu vyko Latvijos pirmenybės ir Baltijos jūros taurės varžybos. Lietuvos čempionu tapo pernai metų ultramaratono nugalėtojas Ruslanas Seitkalijevas (7:59:07).
„Įvykdžiau tai, ką seniai norėjau padaryti. Kalbėjau dar prieš bėgimą, kad jeigu ir nepatekčiau tarp prizininkų Lietuvos čempionate, bet trasą įveikčiau greičiau nei per 8 val. būčiau laimingiausias žmogus. Taip ir atsitiko, – pasakojo ketvirtą vietą bendroje įskaitoje užėmęs 23 metų būsimas kunigas iš Vilkyčių. – Sunku patikėti, bet dar tapau ir Lietuvos čempionu. Pergalę lėmė tai, kad bėgau daugiau galva, o ne kojomis.“
Tarp dviejų dalyvavusių moterų aiškiai pranašesnė buvo praeityje garsi ėjikė kaunietė Sada Bukšnienė. Aplenkusi du trečdalius vyrų ji finišavo devinta (9:42:12) ir tokiu rezultatu buvo patenkinta. „100 km prabėgau gana lengvai. Trasa gera, saulė nekankino, nes buvo pavėsio, – kalbėjo trečią kartą ultramaratoną įveikusi 43 metų bėgikė. – Be abejo, man Lietuvos čempionės titulas svarbu, nors tokių dalykų labai nesureikšminu.“
Distancijos nebaigė tik vienas dalyvis
Bėgimas vyko Nidos dviračių taku prie Gelbėjimo stoties. Dalyviai turėjo įveikti 40 ratų po 2,5 km. 100 km bėgimo limitas buvo 15 valandų, tačiau tiek nė vienam iš 28 finišavusių dalyvių neprireikė. Bene didžiausią ištvermę pademonstravo Solveiga Urnikytė iš Gargždų. Ji ilgiausiai išbuvo trasoje ir 100 km įveikė per 13 val. 20 min. 37 sek.
„Bandžiau 100 km įveikti pirmą kartą ir matyt per mažai ruošiausi. Jeigu nesigauna, nereikia lipti per galvą, – kalbėjo pirmasis ir kaip vėliau paaiškėjo vienintelis iš startavusių dalyvių iš trasos pasitraukęs vilnietis Robertas Zaicevas. – Ar liūdžiu? Ne. Kažkas turi pirmas finišuoti. Šį kartą buvau aš.“
Nidos ultramaratono direktorius Evaldas Martinka teigė, kad varžybos pavyko, dalyviai liko patenkinti. „Gaila, kad dėl biurokratinių kliūčių baltarusiai negavo vizų ir nepasiekė Nidos, – apgailestavo jis. – Gali būti, kad kitais metais ultramaratoną perkelsime į Vilnių, nes viską rengti Nidoje gana brangiai kainuoja.“
Paplūdimio sprinte – LAF prezidentas
Sekmadienį bėgimo mėgėjai galėjo išmėginti daug trumpesnes distancijas – pirmą kartą buvo organizuojamas paplūdimio sprintas basomis. 100 m, 300 m ir estafetės rungtyse jėgas išmėgino ir sportininkai, ir poilsiautojai. Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas (LAF) Eimantas Skrabulis. 100 m išmėginęs buvęs sprinteris į finalą neprasibrovė.
„Po 50 m pradėjau jausti raumenį ir nutariau neberizikuoti. Bėgti 100 m stadione ir 100 m paplūdimyje – du skirtingi dalykai. Jėgos reikia daugiau, kitokia technika, reikia specialiai tam ruoštis, – kalbėjo LAF prezidentas. – Organizatoriai puikias varžybas surengė. Tai graži šventė. Tikiuosi, kad varžybų apimtis tik didės.“
