Gaudžiant 80 tūkst. žmonių „Stade de France“ ir skambant „AC/DC“ gitarų garsams disko metikai pradėjo olimpinių žaidynių atranką.
Viena didžiausių Lietuvos sporto vilčių Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Mykolas Alekna savo koncertą pirmadienį pradėjo disko metimų atrankos A grupėje, kurioje tarp šešiolikos atletų buvo ir jo brolis Martynas. Dar 16 disko metikų, tarp jų ir Andrius Gudžius, kiek vėliau startavo B grupėje.
Mykolas Alekna pats jauniausias iš trijų Lietuvos disko metikų, bet į Paryžių atvyko su didžiausiais lūkesčiais.
Kitaip ir būti negali – per pastaruosius pustrečių metų profesionaliame sporte jau laimėjo keturis svarbiausių varžybų medalius, o šį sezoną tiesiog dominuoja svaidydamas 2 kg įrankį.
M.Alekna šiemet laimėjo 8 iš 9 varžybų, jo diskas visuose turnyruose lėkė pavydėtinai stabiliai toli – nuo 67,5 m Europos čempionate Romoje, kur jis laimėjo bronzą, iki pavasarį JAV pasiekto pasaulio rekordo JAV, kai jis švystelėjo diską 74 m 35 cm ir pagerino nuo 1986 metų gyvavusį Jurgeno Schulto pasiekimą.
Pristatytas kaip pasaulio rekordininkas Paryžiaus publikai, Mykolas Alekna iš pradžių privertė pasijaudinti, kai diskas tarsi išsprūdo iš rankų ir nulėkė 57–58 metrus.
Jausdamas, kad rezultatas neturi prasmės, Mykolas tyčia užmynė sektoriaus liniją ir prie jo pavardės švieslentėje užsidegė X.
Po pirmojo neįskaityto bandymo M.Alekna reikalus sutvarkė antruoju bandymu, kai nusviedė diską 67 m 47 cm ir įvykdęs normatyvą laimėjo atrankos A grupę.
M.Alekna trečiadienį kovos finale, kuris turės šansą pakartoti tai, ką 2003 metais rugpjūtį padarė jo tėtis – lipti ant aukščiausios garbės pakylos Paryžiuje.
Suprasti akimirksniu
- Tada Virgilijus Alekna pirmą kartą per Lietuvos lengvosios atletikos istoriją tapo pasaulio čempionu, numetęs diską 69 m 69 cm.
- V.Alekna jau buvo dovanojęs savo vyresniam sūnui Martynui Sidnėjuje 2000 metais laimėtą aukso medalį, tad 2003 metais grįžus iš Paryžiaus naujas aukščiausios prabos apdovanojimas pakibo tuo metų 11 mėnesių amžiaus Mykolui ant kaklo.
- Praėjus 21 metams, Mykolas pats šturmuos „Stade de France“ viršūnę.
– Mykolai, sveikiname patekus į finalą. Kaip vertinate atranką?
– Geros varžybos. Pirmas bandymas buvo nesėkmingas, bet to nesureikšminau, o antru bandymu pavyko pademonstruoti gerą rezultatą.
– Kas nutiko per pirmą metimą?
– Kartais taip atsitinka. Aš to nesureikšminu – vienas iš penkiolikos metimų gali toks būti, bet visi kiti būna geri. Tad dėl to nesijaudinu.
– Kas vyksta galvoje, kai pirmas bandymas sudega, o lieka vos du?
– Galvoji kaip apie pirmą bandymą. Psichologijos tame yra.
– Ar tarėtės su treneriu po pirmo metimo?
– Ne. Aš supratau, kodėl jis nepavyko.
– Solidus antrasis bandymas – kaip vertinate rezultatą, geriausią atrankos grupėje?
– Saugus metimas. Dariau tokį, kad būtų užtikrintas, kad nereikėtų mesti dar trečio.
– Kokį įspūdį palieka stadionas?
– Geras. Labai geras disko metikams.
– Didelis gaudesys, ypač per prancūzų bėgimus tuo pat metu. Gal naudojote ką nors nuo garso, kaip Ieva Gumbs, pavyzdžiui, ausų kamštukus.
– Ne, man neprireikė. Bet tikrai tokio garso dar niekada nebuvau girdėjęs.
– Sulaukėte daug dėmesio per pristatymą, kai arenoje skambėjo jūsų ir tėvo vardas. Girdėjote tai?
– Ne, negirdėjau.
– Per ekraną prieš pirmą metimą atrodėte ramus. Ar taip ir buvo?
– Jaudulio buvo kaip prieš kiekvienas varžybas. Stengiausi to nesureikšminti. Į olimpiadą reikia žiūrėti kaip į paprastas varžybas.
– Kiek sekėte brolio rezultatus?
– Sekiau, bet yra kaip yra. Pirma olimpiada, bus dar kitų.
Suprasti akimirksniu
- Martynas Alekna liko tolokai nuo savo geriausių rezultatų, olimpinių žaidynių atrankoje diską metęs 58 m 34 cm, 57 m 53 cm ir 58 m 66 cm.
– Ar bendravote sektoriuje su Martynu, ar labiau kiekvienas atskirai su savimi?
– Sektoriuje nelabai kas ir bendrauja. Visi nori likti su savimi.
– Finalo normatyvą įvykdėte trise, D.Stahlis buvo šeštas, numetęs per 65 metrus. Kaip vertinate konkurenciją?
– Stahlis šeštas? Manau, vis tiek turėtų praeiti. Labai stiprūs rezultatai šiais metais. Bet nestebina. 5–6 metikai yra pajėgūs laimėti auksą.
– Po antrojo metimo ėjote link trenerio – ar norėjote pasitarti, gal atlikti trečią metimą?
– Ne, šiaip norėjau paspausti ranką.
– Kaip atrodys dvi paros iki finalo?
– Ilsėsiuosi, dar padarysiu lengvą treniruotę štanginėje šįvakar, o paskui jau nieko nebedarysime.
– Kaip jaučiatės olimpiniame kaimelyje?
– Labai gerai. Patinka ten. Lovos geros, atsivežėme papildomus čiužinius, pasitiesėme juos ant lovų, – viskas gerai.
