 |
| Organizatorių nuotr./Vilniaus Maratonas 2010 |
Pokalbį su Pauliu, pradėjome nuo ganėtinai šalyje žinomos jo pavardės – kas jį sieja su dainininku bei kompozitoriumi Tomu Auguliu? „Taip, jis man yra antros eilės pusbrolis, o jo tėtis yra mano krikštatėvis”, – paaiškina jis.
Lietuva – krepšinio šalis, ko gero, niekas savo noru iš šio sporto nesitraukia. Paulius vaikystėje ir jaunystėje žaidė būtent krepšinį – kas paskatino pasirinkti bėgimą? „Kaip ir kiekvienas lietuvis bandžiau tapti krepšininku, sportavau A.Sabonio krepšinio mokykloje, vėliau atstovavau VDU – su pastarąja komanda 4 kartus tapau Lietuvos studentų čempionu, iškovojome ir kitų titulų. Tačiau viskas kažkada baigiasi – prieš penkerius metus baigiau studijas, tad rimtos treniruotės nutrūko. Persikrausčiau gyventi į Vilnių, dar kažkiek žaidžiau krepšinį, tačiau organizmui šio krūvio buvo per mažai. Sportinė forma krito, atsirado papildomų kilogramų“, – pasakoja jis.
1,98 metrų ūgio sportininkas sverdavo apie 100 kilogramų, tačiau nutraukus treniruotes, svoris padidėjo iki 115 kg. „Teko ieškoti naujų sprendimų – gyvenau netoli Vingio parko, tad prieš dvejus metus su būreliu draugų po darbo pradėjome po truputėlį bėgioti, nors iki tol tai nebuvo mano mėgstamiausia treniruočių dalis. Stengdavomės bent du kartus per savaitę prasibėgti, mūsų grupelėje buvo ir vienos buvusios Lietuvos rinktinės narės vyras, tad sulaukdavome ir gana profesionalių konsultacijų. Tokia buvo nerangi ir tingi pradžia. Žinoma, vėliau mūsų grupelė aptirpo, liko keletas „bėgikų”, tačiau įveikiami atstumai pradėjo ilgėti, svoris normalizavosi, grįžo studijų laikų fizinė forma“, – prisimena Paulius.
Pernai jis su draugu nusprendė išbandyti jėgas ir Vilniaus maratone. Nors ir buvo nelengva, bėgikai mėgėjai įveikė pusės maratono distanciją. „Šiemet būsimąjį bėgimą vertinu jau gerokai rimčiau – net kyla minčių bandyti įveikti pilną distanciją. Nubėgti atstumai per treniruotes vis didėja, tad ir sportinis apetitas auga. Neužmiršau ir krepšinio, žaidžiu Vilniaus mėgėjų krepšinio lygoje, tai taip pat padeda palaikyti formą”, – paaiškina Paulius.
Kadangi reguliarios bėgimo treniruotės Pauliui grąžino optimalų svorį, galbūt pasikeitė ir kiti jo įpročiai? „Nepasakyčiau kad labai daug kas pasikeitė. Faktas yra tas, jog pradėjau žiūrėti ką ir kiek valgau, tačiau nesu tikras kad tai padeda, nes šioje srityje esu savamokslis. Pagrindinis niuansas – investicija į savo sveikatą ir gera bei darbinga savijauta.”
Kokius atstumus bėgimo entuziastas įveikdavo „karjeros” pradžioje ir šiuo metu? „Niekada nematavau konkrečių atstumų, tiesiog visuomet bėgdavau tam tikrą laiką. Pradžioje buvo 20–30 minučių bėgimai, pradėjus ruoštis Vilniaus maratonui bėgau apie valandą, numanau, kad per šį laiko tarpą atstumas peržengė 10 kilometrų ribą. Šiais metais bėgioju po 2-4 dienas per savaitę, tai trunka ir pusantros valandos – 10 kilometrų distancija jau atrodo kaip lengvas pasivaikščiojimas. Manau, kaip mėgėjui, tai optimalu”, – svarsto bėgikas.
Kokios galimybės šiemet Paulių išvysti bėgant visą 42,195 km distanciją? „Su jauduliu laukiu šių metų bėgimo, slaptų svajonių bėgti visą distanciją yra – nors pagalvojus apie tai net plaukai šiaušiasi. Reikia žvėriškai daug darbo ir laiko – manau kad galutinį sprendimą priimsiu likus maždaug mėnesiui iki bėgimo. Tačiau jei ne šiemet, tai kitais metais būtinai bandysiu pasiekti savo tikslą”, – įsitikinęs Paulius.
Ne paslaptis, jog kai kurie neprofesionalūs bėgikai vengia viešų renginių su profesionalais vien dėl to, jog jaučia diskomfortą, kuomet juos lenkia moterys. „Aš tikrai to nejaučiu, – sako Paulius. – Puikiausiai suprantu, jog esu vienas iš daugelio mėgėjų ir į profesionalus kol kas lygiuotis negaliu. Aš kaip tik džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių mėgsta bėgimą, jog šioje sporto šakoje nėra nei lyčių, nei amžiaus apribojimų. O konkrečiai Vilniaus maratonas – vienas geriausių renginių sostinėje, kuriame gali dalyvauti ir mėgėjai – esu komandinio sporto šalininkas, tad net treniruotėse stengiuosi bėgti ne vienas, todėl tokie bėgimai man labai patinka. Užplūsta labai teigiamos emocijos, smagu matyti aplink save tokius pačius, kaip aš.”
Liepos 22 dieną, 18 val. Vingio parke rengiama bėgimo mėgėjų ir profesionalų bendra parodomoji treniruotė, kurią ves du kartus Vilniaus maratono nugalėtoja Diana Lobačevskė. Klausiame Pauliaus ar jis joje dalyvaus ir ką tokios treniruotės duoda mėgėjams? „Tai labai naudinga tokiems kaip aš, kurie apie bėgimo subtilybes išmano nedaug. Ilgametė profesionalo patirtis mėgėjui gali padėti labai ženkliai, ypač bėgant ilgas distancijas. Būtinai dalyvausiu ir esu tikras, kad tai bus labai įdomus patyrimas – tikrai turėsiu Dianai daug klausimų, susijusių su avalyne, apranga, energetiniais gėrimais, net su psichologiniais bėgimo aspektais”, – bėgikų susitikimui ruošiasi Paulius.
Šiuo metu šalies pajėgiausi sportininkai buriasi į iniciatyvines grupes, kurios ragins pradėti vaikus sportuoti. Gal ir P.Augulis gali paraginti tai daryti ne vien vaikus, tačiau ir visų amžiaus grupių žmones? „Sportuoti yra būtina!!! Tai gera organizmo savijauta, fizinė forma. Nebūtina siekti olimpinių aukštumų, tačiau Jūs gerai jausitės, tapsite atsparesni ligoms. O konkrečiai bėgimas – jis nereikalauja nei ypatingų sąlygų, nei ypatingo inventoriaus, jis prieinamas visiems ir visur. Užtenka tinkamo nusiteikimo ir bet kuris Lietuvos parkas – Jūsų.“
