 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rasa Drazdauskaitė |
Šiemet R.Drazdauskaitė bėgo tik vieną maratoną Serbijoje ir jį laimėjo. „Tai poolimpinis sezonas, tad nesistengiau dalyvauti kuo didesniame maratonų skaičiuje. Daugiau dėmesio skyriau trumpesnėms distancijomas. Nenorėjau prarasti greičio, kuris po maratonų labai krinta, tad nemažai bėgiojau ir stadionuose. Jei klausite dėl dalyvavimo pasaulio čempionate Berlyne, situacija yra analogiška – Europos čempionate Barselonoje kitamet tikrai žadu startuoti.“
Šiuo metu Rasa ruošiasi Lietuvos rudens kroso čempionatui Smiltynėje (spalio 10 d.) bei maratonui Frankfutrte (spalio 25 d.). „Ar tai bus paskutinis sezono startas? Gal palaukime to bėgimo rezultato, tuomet ir bus sprendžiama. Man bėgimas pastaruoju metu yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tad ne visada lemiamas žodis priklauso man – startus siūlo vadybininkas, o tik tada su treneriu darome galutinius sprendimus. Tarnyba krašto apsaugos sistemoje man yra savanoriška, o darbas su jaunimu – irgi daugiau idėja nei pajamos.“
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rasa Drazdauskaitė Pekine. |
Paklausta apie akistatas bėgimo takelyje su kita olimpiete Živile Balčiūnaite, Rasa sako: „Šiemet maratono trasoje taip ir nesusitikome – abi dalyvavome vos viename maratone. Susitikome Lietuvos čempionate (10 000 metrų bėgimas) iš šalies federacijos taurės varžybose (5000 metrų). Tad jei kas nors mano, kad viena kitos vengiame, taip tikrai nėra.“ Paklausta, o kas laimėtų jų akistatą maratone, Rasa buvo diplomatiška – laimėtų ta, kuri tuo metu būtų geresnės sportinės formos.
 |
| Ievos Slonskytės nuotr./Trasoje – olimpietė Rasa Drazdauskaitė |
O ateities planai – Londono olimpiada. „Tačiau ji dar toli, nors ten dalyvauti tikrai noriu ir tikiuosi. Šiuo metu vis dar bandau įvykdyti pavasarį duotą pažadą nubėgti maratoną greičiau nei per 2,30 valandos (Rasos asmeninis rekordas šiuo metu – 2:31,59, pasiektas pernai Hamburge). Maratonas yra tokia distancija, kur bėgant tau niekas nepadės, greitesnės bėgikės nepatrauks – čia bėgama tik pagal save ir nesižvalgant į varžoves.“ Šį sezoną Rasa dažnai bėgo net 1500 metrų distanciją, t. y. tą nuotolį, nuo kurio pradėjo karjerą. Ar tai nėra ženklas, kad grįžtama prie šaknų? „Ne, tokio noro tikrai neturiu, nebeturiu ir šioms distancijoms reikalingo greičio – reikėtų ruoštis visai kitaip.“
Ir baigiant klausimas, pastaruoju metu kamuojantis visus Lietuvos ilgųjų distancijų bėgimo mėgėjus: kodėl šiuo metu Lietuvoje maratono ryngtyje gerus rezultatus pasiekia vien moterys? Rasa paprasta ir lakoniška: „Vyrai tingi dirbti.“
