Stokholmo stadione D.Stahlis penktuoju bandymu įspūdingai paleido diską.
Atrodė, kad jis nusileido kelis metrus toliau nei 70 m žymė. Tačiau D.Stahlis prarado pusiausvyrą, pasviro į priekį ir peržengė liniją – teisėjo pakelta raudona vėliavėlė reiškė, kad metimas nebuvo įskaitytas.
„Jei būčiau susitelkęs dar pusei sekundės, būčiau užsilaikęs sektoriuje“, – krimtosi D.Stahlis.
Jis buvo pastebimai piktas dėl neįskaityto metimo, nes vėliau paaiškėjo, kad diskas skriejo 72,60 m.
Toks metimas būtų vienas tolimiausių per visą lengvosios atletikos istoriją.
1986 metais Jurgenas Schultas Vokietijoje diską nusviedė 74,08, kai Rytų Vokietijos atletas buvo geriausios sportinės formos, o dopingo kontrolė beveik neegzistavo.
Antras rezultatas pasaulyje priklauso dukart olimpiniam čempionui Virgilijui Aleknai – 2000 metais stadione Kaune jis diską metė 73,88 cm – vos 20 cm pritrūko iki planetos rekordo.
73,38 cm yra diską nusviedęs estas Gerdas Kanteris 2006 metais.
Dabar 26 metų švedas turi ambicijų pasiekti pasaulio rekordą. Pastarųjų metų pasaulio ir Europos pirmenybėse jis liko už dviejų svarbiausių varžybų auksą laimėjusio Andriaus Gudžiaus nugaros ir tenkinosi sidabro medaliais. Bet šį sezoną D.Stahliui priklauso sezono geriausias pasiekimas (70,56 m). Jo asmeninis rekordas – 71,29 m.
Ketvirtadienį Deimantinės lygos varžybas, kurias dėl traumos praleido A.Gudžius, švedas laimėjo, įrankį nusviedęs 69,57 m.
D.Stahlis pareiškė, kad tokį rezultatą jis pasiekė, panaudojęs 60 procentų savo jėgos.
„Jaučiu, kad galiu mesti dviem, trimis metrais toliau“, – Švedijos radijui „Radiosporten“ sakė D.Stahlis.