 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rimantas Mėlinis |
Iš pažiūros dvidešimtmetis Rimantas Mėlinis labiau primena bėgiką ar futbolininką, nei šuolininką į aukštį. Pastarieji dažniausiai būna aukšti, tačiau pasak Rimanto, tai nėra pagrindinis kriterijus. „Yra dviejų tipų šuolininkai – šokantys „iš jėgos“ ir „iš greičio“. Mano atveju, nedidelis ūgis kompensuojamas būtent įsibėgėjimo greičiu. Nematau tame jokio minuso – dažnai prisimenu Švedijos šuolininką Stefaną Holmą (kurio ūgis – 1.81 metro, o geriausias rezultatas – 2.40 metro) ir žinau, jog galiu ir aš. Ūgis yra kompensuojamas greičiu.“
Pasak sportininko, į lengvąją atletiką, ir būtent šuolių į aukštį rungtį jis pateko neatsitiktinai ir tiesiu taikymu – „Dar mokykloje, per kūno kultūros pamokas mokytoja pastebėjo, jog esu šoklus ir pasiūlė išbandyti jėgas būtent šuolio į aukštį varžybose. Tas tarpmokyklines pirmenybes laimėjau, „žirklėmis“ peršokdamas berods 1.50 metro. Tada treneris E.Petrokas pakvietė į rimtesnes treniruotes ir dvejus metus treniravausi Raseiniuose. Tad atėjau ne apskritai į lengvąją atletiką, o konkrečiai į šuolį į aukštį. O dar po dviejų metų atsidūriau Vilniuje pas Kęstutį Šapką.“
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Rimantas Mėlinis – ant apdovanojimų pakylos |
Geriausias R.Mėlinio rezultatas šiuo metu yra 2.17 metro ir jam iki Kaune liepą vyksiančio Europos U23 lengvosios atletikos čempionato normatyvo trūksta vos centimetro. Kaune vykusiame Lietuvos aukštųjų mokyklų žiemos čempionate raseiniškis šį aukštį jau yra įveikęs, tačiau tai padarė... ketvirtuoju bandymu. Tad ko trūksta iki siekiamo rezultato?„Tikriausiai trūksta susikaupimo, mat per treniruotes ne kartą ir ne du esu šokęs panašius aukščius. Tad tereikia susikaupti ir esu tikras, kad 2.18 metro aukštį tikrai įveiksiu. O treneris dažnai kartoja, jog jau atėjo laikas šokinėti ne 2.18 ar 2.20 metro. Fiziškai tam esu pasiruošęs, betrūksta tuo įtikėti psichologiškai.“
Belieka palinkėti Lietuvos „Holmui“ dar didesnio greičio ir žinoma, susikaupimo artėjant prie savo idealo rezultatų.
