Tiesa, įprastai šiltesnio klimato vėlyvą rudenį ir žiemą ieškodavę lengvaatlečiai šiemet mins Lietuvos maniežų takus – stovyklas užsienyje planuoja tik vienas kitas.
Dauguma treniruočių stovyklų – Lietuvoje
„Planavome Turkiją, kaip ir kiekvieną rudenį, bet jau vasarą žinojome, kad greičiausiai nevažiuosime dėl koronaviruso. Dabar vyksta antra stovykla Palangoje ir dar turbūt reikės gruodį arba sausį važiuoti į Palangą, nes norisi išbandyti Klaipėdos maniežo dangą“, – sakė debiutuoti Tokijo žaidynėse besitikintis Adrijus Glebauskas.
Šuolininkas į aukštį yra vienas iš nemažos lietuvių grupės, pamėgusios „Gloria“ sporto kompleksą Turkijoje. Stovyklas ten iš pradžių planavo ir pasaulio bei Europos čempionas Andrius Gudžius, taip pat nusprendęs bent kurį laiką likti Lietuvoje.
Tuo tarpu vilniečiams papildomą galvos skausmą kelia užsitęsusi maniežo rekonstrukcija. Planuojama, kad aukšto meistriškumo sportininkai žiemą galės treniruotis atnaujintoje sostinės sporto bazėje.
„Vienais metais vykdavome į stovyklą, kitais nuspręsdavome likti Lietuvoje. Šiemet stovyklos lapkričio mėnesį neplanavome, bet sausį-vasarį norime į Portugaliją. Dėl dabartinės situacijos neaišku, kaip bus, gal liksime ruoštis Lietuvoje, – spėliojo ieties metikas Edis Matusevičius. – Žinoma, kad įmanoma pasiruošti olimpinėms žaidynėms ir Lietuvoje, jei turėsi geras sąlygas bei žiema bus nešalta. O jei šalta, svarbu, kad įleistų į maniežą.“
Rekordininkas kartos pavasario scenarijų
Sekmadienį į Ispaniją išvyko su šios šalies specialistu Rafaeliu Blanqueru Alcantudu Valensijoje dirbančios Diana Zagainova ir Modesta Morauskaitė. Užsienyje gyvenančios Dovilė Kilty bei Agnė Šerkšnienė pasiruošimą tęs atitinkamai Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje.
Išvykti į treniruočių stovyklą užsienyje lapkričio pabaigoje planuoja ir daugkartinis Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius. Prieš praėjusią žiemą sportininkas treniravosi Zakopanėje (Lenkija), o žiemos sezono metu pagerino šalies 1500 m rekordą uždarose patalpose. Tuo tarpu pavasarį kone tris mėnesius, įskaitant beveik visą karantino laikotarpį, lengvaatletis praleido Slovakijoje.
Darbas svetur davė vaisių – krito 1500 m ir mylios bėgimo Lietuvos rekordai.
„Kol kas atrodo, kad tikrai įmanoma išvykti į stovyklą. Tuo labiau, kad stovykla nėra tolima, galima nuvykti su automobiliu ir nereikia būti priklausomam nuo skrydžių. Pernykštė stovykla Zakopanėje buvo labai sėkminga, o šiemet nusprendėm vykti kur mažiau žmonių – į Slovakiją“, – paaiškino S.Bertašius.
Australija ėjikų neįsileis
Ėjikai Marius Žiūkas, Tadas Šuškevičius bei Brigita Virbalytė pastaruosius ketverius metus žiemą praleisdavo Australijoje. Tačiau jau dabar aišku, kad lietuvių australai šįkart neįsileis.
„Po Naujųjų visada traukdavome į šiltesnius kraštus. Pastaruosius ketverius metus tai būdavo Australija, tačiau esame įsitikinę, kad šis scenarijus negalimas, nes Australija svarsto galimybę 2021 metais apskritai neįsileisti užsieniečių. Šiai dienai nežinau, koks yra planas, nes situacija labai keičiasi. Toje pačioje Europoje situacija prastėja, bet mano ir mano kolegų troškimas yra po Naujųjų kažkur išvykti“, – sakė B.Virbalytė.
Pasak ėjikės, blogiausiu atveju ruoštis olimpiniam sezonui galima ir Lietuvoje, tačiau norint aukštų rezultatų Japonijoje vyksiančiose žaidynėse, būtina organizmą pripratinti prie laukiančių karščio ir drėgmės sąlygų.
„Manau, tie apribojimai daugelyje šalių profesionaliems sportininkams yra kur kas švelnesni. Žinant tai, kad olimpinės žaidynės vyks Japonijoje, reikia kuo daugiau treniruočių karštame ore. Tobuliausia būtų, jog tai būtų ne Europa – PAR, Meksika ar tokios šalys, kurios sausį-vasarį yra labai karštos. Planas toks, bet kol kas jis yra labiau nerealus nei realus“, – dėstė B.Virbalytė.
Beje, praėjusi treniruočių stovyklą Australijoje nebuvo sklandi – dėl šioje šalyje siautusių gaisrų ji buvo perkelta iš Kamberos į Melburną.
Apie žaidynių atšaukimą – nė minties
„Bus 100 procentų“, – paklaustas, ar tiki, kad Tokijo olimpinės žaidynės kitąmet vis dėlto įvyks, tarė E.Matusevičius.
Ūpą sportininkams kelia vis didesnis tarptautinių varžybų skaičius: net ir šią vasarą vyko Deimantinės lygos etapai, spalį buvo surengtas pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas.
„Buvau ta skeptikė, sakydama, kad olimpinių žaidynių nebus apskritai. Bet dabar esu tas žmogus, kuris tiki, jog žaidynės šimtu procentų įvyks. Matome daug didelių pasaulio sporto renginių, kurie rado išeitį. Žinant, kad tai yra Japonija, moderni šalis... Esu pasiryžusi 10 kartų per dieną daryti COVID-19 testus, kad tik turėčiau teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – šyptelėjo olimpinį normatyvą jau turinti B.Virbalytė.
Lengvaatlečiai teigia, kad prisileidžiant priešingas mintis, būtų sudėtinga motyvuotis treniruotėse apskritai.
„Net neturiu kitos minties, nes jei galvočiau, kad gali kažkas neįvykti, tai pasiruošimo metu būtų sunkiau atiduoti visas jėgas. Pasaulis išmoks gyventi. Mes gal ir nenugalėsime koronaviruso iki olimpinių žaidynių, bet išmoksime prisitaikyti“, – mano S.Bertašius.
