„Vaikystėje išbandžiau daug sporto šakų, – sako 22 metų sportininkė. – Tai buvo ir krepšinis, ir sportiniai šokia. Tačiau tai nebuvo sporto šakos, kuriose užsibūdavau ilgiau. Tačiau kuomet susidomėjau lengvąja atletika – nebegalėjau atsitraukti. Būtent čia atradau savo galimybę išreikšti save – tai buvo tai, ko reikėjo būtent man. Mano trenerė Nina Gedgaudienė – buvusi barjerininkė, tad rungtis mane rado pati. Pabandžiau ir patiko, ir štai jau 10 metų bandau. Čia kaip pirmoji meilė – įsimylėjau ir myliu iki šiol.“
O su kuo Sonatai asocijuojasi barjerinis bėgimas? „Man tai – savotiška laisvės ir polėkio išraiška sporte.“
Sonata – vienintelė Lietuvoje pajėgi barjerininkė, konkurencijos beveik neturinti „Žinoma, tai yra blogai. Man nepatinka bėgimo takelyje kovoti vien su savimi. Paskutinį kartą Lietuvoje esu pralaimėjus prieš maždaug ketverius metus ir nuo to laiko rimtų konkurenčių neturiu. Tad bėgant Lietuvoje tenka papildomai koncentruotis „bėgimui vienai“ Džiugu, kad neblogus rezultatus pradėjo rodyti ir JAV studijuojanti mano buvusi varžovė Eglė Staišiūnaitė.“
O kas vis dėlto yra barjerinis bėgimas – iki smulkmenų atidirbtas automatizmas, ar bent dalelė poezijos? „Visos rungtys yra individualios. Bėgdama takeliu, akimis neieškau finišo linijos – stebiu kiekvieną artėjantį barjerą.“
Nemažai jaunų Lietuvos lengvaatlečių vyksta studijuoti ir treniruotis JAV. Ar tokia perspektyva vilioja S.Tamošaitytę – juk kitoje Atlanto pusėje treniruočių partneriai būtų gerokai stipresni nei Lietuvoje? „Minčių yra kilę visokių, tačiau konkrečių pokalbių nebuvo, pati jokių veiksmų šia linkme nesiėmiau. Tad kol kas ten tikrai nesiruošiu. Juo labiau šiuo metu pagrindinę minčių dalį užima artėjantys vasaros startai.“
Nekyla abejonių, kad pagrindinis Sonatos šios vasaros startas – liepą Kaune vyksiantis Europos U23 lengvosios atletikos čempionatas. „Taip, tai pagrindinis startas. Ir paskutinis šioje amžiaus grupėje, mano gimimo metų sportininkai šiame čempionate bus vyriausi. Tad noriu pasirodyti kuo geriau ir visas mintis stengiuosi koncentruoti į jį. Pagrindinis tikslas – pasiekti pusfinalį, o toliau jau viskas priklausys nuo aplinkybių.“
Moterų 100 ir 400 metrų barjerinio bėgimo rekordai Lietuvoje pasiekti seniai – 1983 (Ana Ambrazienė – 400 metrų, 54.02 sekundės) ir 1996 (Remigija Nazarovienė – 100 metrų, 13.15 sekundės) metais. Kada, Sonatos nuomone dabartinė lengvaatlečių karta bus pajėgi mesti iššūkį šiems rezultatams? „Manau, jau greitai. Tikrai nereikės laukti 10 ar 20 metų“.
Kiekvienas rezultatų siekiantis sportininkas turi savo idealus – S.Tamošaitytė ne išimtis. „Norint tobulėti, būtina domėtis, kas dedasi svetur. Pasaulyje Yra 2 bėgikės, kuriomis žaviuosi. Tai Europos čempionė švedė Susanna Kallur bei pasaulio čempionė amerikietė Lolo Jones. Švede žaviuosi dėl jos bėgimo technikos, o amerikiete – dėl charakterio bei „žvėriškumo“ distancijoje. Ko gero pastarojo dalyko man labiausiai ir trūksta – noriu takelyje būt gerokai piktesnė ir agresyvesnė“.
Su Sonata bėgimo takelyje susitiksime jau liepos 15-19 dienomis Kaune vyksiančiame Europos U23 čempionate, tad pabaigai – bėgikės palinkėjimai tiems, kas apsilankys stadione ir palaikys kaip niekada daug vilčių teikiančią Lietuvos rinktinę. „Savos sienos ir savų žiūrovų palaikymas bus neabejotinas pliusas mūsų šalies lengvaatlečiams. Minusu gali tapti tik lietuviški orai, tačiau jie visiems bus vienodi. Tikiuosi, kad suteiksime žiūrovams daug gražių akimirkų – o pačios gražiausios lai būna tos, kurias jums suteiks Lietuvos sportininkai.“