Dar rugpjūtį IAAF paskelbė, kad nuo 2010 metų sausio 1 dienos sportininkas bus šalinamas iš varžybų jau po pirmojo priešlaikinio starto (falšstarto). Lengvosios atletikos vadovai pasekė plaukikų pėdomis – čia irgi jau galioja panašios taisyklės, kurių įvedimas vertinamas labai teigiamai.
Už tai, kad sportininkui varžybos baigtųsi jau pirmuoju priešlaikiniu startu balsavo 97, prieš – 56 IAAF Kongreso nariai. Iki tol buvo leidžiama viena klaida, o sankcijos buvo taikomos tik nuo antrojo priešlaikinio starto.
IAAF oficialiai teigia, kad naujosiomis taisyklėmis bando pažaboti taktinius falšstartus. Šią naujovę palaiko ir IAAF prezidentas Lamine Diackas.
O štai keturis kartus olimpinis čempionas M.Johnsonas mano, kad daugelis sprinterių iki šiol atlikdavo išankstinius startus todėl, kad niekaip negalėdavo prilygti greičiausiam planetos sprinteriui Usainui Boltui. „Jie manė, kad išbėgę iš kaladėlių anksčiau, turės pranašumą prieš U.Boltą. Tačiau pranašumą galima įgyti tik treniruojantis ir siekiant savo tikslų, o ne keliant sumaištį starte“.
Beje, jei ši nauja taisyklė būtų galiojusi ir pasaulio čempionate Berlyne, U.Boltas nebūtų patekęs į 100 metrų bėgimo finalą, kuriame buvo pasiektas naujas pasaulio rekordas (9,58 sekundės).
Tai jau ne primas mėginimas kovoti su falšstartais, tiesa, anksčiau juos buvo bandoma pažaboti kitokiais metodais. Kai minėtas M.Johnsonas 150 metrų bėgime varžėsi su du kartus olimpiniu čempionu Donovanu Bailey, organizatoriai taip bijojo, jog vienas iš sportininkų iššoks iš starto kaladėlių per anksti, taip sugadindamas renginį, kad iškėlė sąlygą – kiekvienas išankstinis startas kaltininkui kainuos 100 tūkst. dolerių. Ir tai suveikė – abu atletai startavo laiku.
