D.Poška įsitikinęs, kad atėjo laikas taikytis į asmeninį rekordą (62,47 m), kurį pasiekė dar prieš ketverius metus.
Galbūt per penktadienį ir šeštadienį Palangoje vyksiantį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, kurį disko metikas pasitinka geros sportinės formos ir pagaliau pasiruošęs psichologiškai.
Perspektyvas užtemdė trauma
Jam anksti buvo pradėtos lipdyti Virgilijaus Aleknos įpėdinio etiketė.
Andrius Gudžius dar nebuvo tapęs pasaulio ir Europos čempionu, kai už jį penkeriais metais jaunesnio D.Poškos perspektyvas dalis specialistų vertino net aukščiau.
Po septynerių metų krepšinio Šarūno Marčiulionio akademijoje į disko metimą pasukęs jaunuolis, regis, turėjo viską, kad netūnotų A.Gudžiaus šešėlyje.
Pirmiausia – puikius fizinius duomenis – koordinaciją, 199 cm ūgį, olimpinės skulptūros vertą sudėjimą ir genus – jo tėvas Arvydas Poška jaunystėje mėtė diską su Romu Ubartu, o mama Jūratė žaidė rankinį ir lankė lengvosios atletikos pratybas.
D.Poškos rezultatai kilo greitai – 2013 metais per Europos jaunimo pirmenybes jis buvo penktas tarp trejais metais vyresnių varžovų, o 2015 metais Europos jaunimo čempionate – ketvirtas.
Jis vieną po kito gerino įvairaus amžiaus jaunimo rekordus, nors gimė daug vėliau nei olimpiniai čempionai Romas Ubartas ir Virgilijus Alekna ar 2017 metų planetos čempionas A.Gudžius.
D.Pošką treniravo R.Ubartas, planavęs nušlifuoti lengvosios atletikos deimantą ir su auklėtiniu sugrįžti į olimpines žaidynes, kuriose pats pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje iškovojo auksą.
Tačiau po 2016 metais pasiekto asmeninio rekordo D.Poškos pagreitį sustabdė trauma.
„Iš pradžių atrodė dar nieko, bet skausmas rakino vis labiau, kol tapo sunku vaikščioti“, – nugaros skausmus prisimena D.Poška.
Magnetinio rezonanso nuotrauka parodė iškart tris išvaržas – dvi nedideles ir vieną rimtą juosmens srityje.
Gydytojai siūlė du variantus – operaciją ir tada slidžias galimybes sugrįžti į sportą arba ilgą gydymą, išvengus chirurginio skalpelio.
D.Poška pasirinko antrą kelią, bet reabilitacija buvo daug sunkesnė, nei jis įsivaizdavo.
Skausmai vis surakindavo atletą, kol jis pradėjo dirbti su kineziterapeutu Zigmu Živatkausku – legendinio V.Aleknos ilgamečiu masažuotoju ir bendražygiu.
„Man labai pasisekė – jis per pusantrų metų padarė stebuklą – išgydė mane“, – dėkingas D.Poška.
Vis dėlto grįžimo į disko metimo sektorių kelias buvo sudėtingas. D.Poška daug treniruočių rengė ne dėl disko mėtymo, o tam, kad pagydytų nugarą.
Jis vis bandė varžytis, bet rezultatai nekilo.
„Buvo sunku ir liūdna, – pripažino D.Poška. – Vis tas pats 60 metrų ir 60 metrų – nepavykdavo išeiti į aukštesnį lygį.“
Rankos sviro ir R.Ubartui.
„Traumos, – paklaustas apie užstrigusį auklėtinio progresą nedaugžodžiavo Barselonos olimpinis čempionas. – Tegu pabando pas kitą trenerį.“
Kai šių metų vasarį į treniruočių stovyklą Portugalijoje R.Ubartas neišskrido, ten buvęs D.Poška pasiryžo pabandyti dirbti su ten A.Gudžių treniravusiu V.Kidyku.
„Jaučiau užsistovėjimą, po traumų sekėsi sunkiai, rezultatas nekilo, galiausiai norėjau tam tikrų pokyčių, nes metai eina, o stovėti vietoje – nėra faina, – sakė D.Poška. – Supratau, kad nieko nedarant, niekas ir nesikeis, tad nusprendžiau pakeisti trenerį.“
Apsispręsti keltis iš Vilniaus į Kauną padėjo ir dar kelios priežastys.
Uždarius rekonstrukcijai Lengvosios atletikos maniežą ir vėlavus pabaigti darbus, visą žiemą geriausi Vilniaus lengvaatlečiai turėjo važiuoti sportuoti į Kauną.
O treneris V.Kidykas įvardino ir dar vieną priežastį: „Neįkalbinėjome atvažiuoti į Kauną, čia jį patraukė ne tik pratybos su mumis, bet ir širdies draugė.“
Disko metikas, skambinantis pianinu
Dabar D.Poška stebi, ką atneš jau įvykdytos permainos.
Jis tikisi, kad jos turėtų pasiteisinti ne tik dėl trenerio, bet ir pajėgaus treniruočių partnerio.
„Treniruočių sistema pernelyg nesiskiria, bet dar ir praėjo tik pusė metų, – kalbėjo D.Poška. – Man svarbu, kad dirbu šalia čempiono, greta jo atsiranda didesnis pasitikėjimas, žinojimas, kad sistema yra teisinga, treniruočių procesas – veiksmingas.
Šiaip tai ta pati Lietuvos disko metimų mokykla – pratybos panašios dėl tradicijų ir bendros sistemos. Didelių pokyčių nėra, bet kažkuo ir viskas kitaip.“
Naują auklėtinį į rankas gavęs V.Kidykas susimąstė, paklaustas, kodėl buvo sustojęs talentingo atleto progresas.
„Sunku pasakyti. Kažkiek kalbėjomės tarp trenerių ir manau, kad Romas (Ubartas) buvo teisus: kartais ir suaugusiam vyrui kažkiek sutrinka koordinacija. Ima ir sutrinka, nežinia kodėl. Disko metime reikia būti virtuozu, reikia jausti kiekvieną sektoriaus kampą. Domantas kartais nebejaučia, - kalbėjo V.Kidykas, užpernai išrinktas geriausiu Lietuvos metų sporto treneriu. - Per daugybę kartų reikia kartoti, kartoti ir pramušti. Juk tikrai vaikinas buvo labai perspektyvus, gerino paties Gudžiaus jaunimo rekordus.
Bet aš nenuleidžiu rankų. Tikiu juo, tik dar trūksta užtikrintumo ir pasitikėjimo. Šiek tiek keitėme techniką, o kai atsiras stabilumas ir pasitikėjimas, bus ir rezultatas.
Manau, kad šiemet 63 metrai dar bus. Toks būtų tikslas šiais metais, o kitąmet – patekti į olimpines žaidynes.“
Pasikeitus treneriams, pasikeitė ir aplinka. Vilniečiui lengvaatlečiui teko pratintis prie Kauno.
„Iš pradžių atrodė, kad šis miestas nepatiks, bet vis geriau čia jaučiuosi – visai smagu“, – sakė Vilniaus pakraštyje, Valakampiuose, augęs disko metikas.
Metų pradžioje D.Poška kaip tik baigė Vilniaus universiteto vadybos ir verslo bakalauro studijas, o nuo rugsėjo tęs magistro studijas VU Kauno fakultete.
Jis paliko Vilniuje pianiną, prie kurio prisėdęs kartą gebėjimais nustebino Lietuvos lengvosios atletikos šventės svečius, nors niekada nesimokė muzikos mokykloje.
„Visko mokiausi pats, dažnai iš youtube kanalo, – šypsojosi D.Poška. – Anksčiau dažniau skambindavau, ypač per reabilitaciją namie turėdavau daugiau laiko.
Dabar pianiną palikau Vilniuje, esu kiek apleidęs muziką.“
Olimpinių žaidynių nukėlimas jam naudingas
Pranešti apie save D.Poška tikisi ne klavišais, o tolimais disko metimais.
Šiais metais jis jau lipo ant prizininkų pakylos per varžybas Lietuvoje, bet diskas neskriejo taip toli, kaip norėtų.
D.Poška mano, kad iš dalies tai natūralu, nes po karantino visi jaučiasi tarsi po atostogų, įsivažiuoti reikia laiko, o varžybos rugpjūtį jau ir bus tas metas, kai sportinė forma pakilo.
„Tikslas – asmenis rekordas. Nežinau, ar pavyks, bet labai norėtųsi jį pagerinti po tokios ilgos pertraukos“, – sakė D.Poška.
Jis nenusivylė, kad buvo atidėtos olimpinės žaidynės, nes iki 2021 metų vasaros tikisi pats patobulėti, juo labiau, kad jam patinka pasikeitusi atrankos sistema, kai bilietus į Tokiją lems ne olimpinis normatyvas, o disko metikų reitingas.
„Manau, kad viskas įmanoma. Tokijas yra tarp mano tikslų, – sakė D.Poška. – Bet viskas kelsis į kitus metus, tam reikės atiduoti visas jėgas.
Dabar mano artimiausias tikslas grįžti ir mesti taip, kaip mečiau iki traumos. Ji ir pakeitė viską į prastąją pusę.
Todėl ir su naujuoju treneriu nebandome kažkaip keisti metimo technikos – tiesiog pirmiausia norime grįžti ten, kur buvome anksčiau.“
