Dėl geriausios lengvaatletės titulo varžosi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, disko metikė Zinaida Sendriūtė, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė bei maratonininkės Diana Lobačevskė ir Rasa Drazdauskaitė.
Krūvą medalių į Lietuvą parvežusi A.Palšytė dar nėra tapusi geriausia Lietuvos lengvaatlete. Ar Europos vicečempionė pagaliau triumfuos „savame kieme“?
Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį)
Trys atsakingos varžybos – trys skirtingos nuotaikos. Airinė Palšytė šiemet vienintelė iš lietuvių dalyvavo visose trijose svarbiausiose metų varžybose – pasaulio uždarų patalpų čempionate JAV, Europos čempionate Nyderlanduose bei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Pasaulio čempionate A.Palšytei pritrūko tik sėkmės: užimta ketvirta vieta, peršokus 196 cm aukštį – tokį patį įveikė ir visos trys prizininkėmis tapusios šuolininkės. Europos čempionatas 24-erių lietuvei sužibo sidabru – atkakliai kovojusi dėl aukso medalio A.Palšytė galop liko antra (196 cm), nusileidusi tik geriausiai Europos lengvaatletei išrinktai ispanei Ruth Beitiai.
Tuo tarpu svarbiausiame ketverių metų starte Lietuvos šuolininkė paslydo. Kvalifikacijoje peršokusi 194 cm, finalą mūsiškė baigė su kukliu sau rezultatu – 188 cm – bei 13-ta vieta.
„Metus vertinu dvejopai – smagu, kad tiek pasaulio čempionate užėmiau aukštą ketvirtą vietą su tokiu pačiu rezultatu, kaip ir čempionė, tiek Europos čempionate iškovojau medalį. Tai parodė, kad esu viena pajėgiausių šuolininkių pasaulyje šiuo metu. Visgi olimpinės žaidynės mane visiškai demotyvavo, buvo tikrai labai skaudu, reikėjo šiek tiek laiko, kad aš atsigaučiau, bet manau, kad buvo padaryta esminių klaidų tiek varžybų metu, tiek prieš atvykstant“, – mintis dėstė A.Palšytė.
Lengvaatletė tikino, kad vertinti sezono aukščiausiais pažymiais negalėtų, tačiau metų pasiekimais liko gana patenkinta.
„Tiek vasaros, tiek žiemos sezonas buvo gana sėkmingas. Neturėjau labai daug startų, bet buvo gana neblogų pasiekimų. Tai parodo mano tam tikrą profesionalumą bei pastovumą“, – džiaugėsi geriausia Lietuvos šuolininkė.
Olimpinės žaidynės mane visiškai demotyvavo, buvo tikrai labai skaudu, reikėjo šiek tiek laiko, kad aš atsigaučiau
2013 ir 2015 metais A.Palšytė geriausių Lietuvos lengvaatlečių rinkimuose užėmė antras vietas, atitinkamai į priekį praleidusi Z.Sendriūtę ir B.Virbalytę. Sportininkės teigimu, šių metų nugalėtoją prognozuoti sunku, kadangi rezultatams įtakos daryti gali ne vien sportiniai pasiekimai, bet ir tokie dalykai, kaip socialiniai tinklai.
„Medalis Europos čempionate yra svarus argumentas laimėti rinkimus ir manau, kad mano pastovumas tiek žiemos, tiek vasaros sezonais lyginant su kitomis lengvaatletėmis yra labai neblogas. Labai tikiuosi, kad šįkart pavyks laimėti man“, – prisipažino A.Palšytė.
Diana Lobačevskė (maratonas)
Už nugaros – 139 varžovės. Diana Lobačevskė masiškiausioje olimpiados rungtyje – maratone – spindėjo ryškiai. 42,195 km ilgio distanciją lietuvė įveikė per 2 val. 30 min. 48 sek., finišavo 17-a bei nusileido vos keturioms europietėms.
Negalvoju, ar tapsiu geriausia, ar netapsiu. Pati sau turiu būti geriausia. Jei mane išrinks, tai aišku, kad džiaugsiuosi.
Saldžių uogų negailėjo ir dar keli startai – balandį Prancūzijoje D.Lobačevskė daugiau nei minute pagerino pusmaratonio asmeninį rekordą (1 val. 11 min. 33 sek.), gegužę Europos čempionų klubų taurės varžybose Turkijoje pasiekė 3000 m (9 min. 27,94 sek.) ir 5000 m (16 min. 2,78 sek.) rungčių rekordus, o praėjus vos dviem savaitėms po žaidynių laimėjo Meksiko maratoną (2 val. 40 min. 32 sek.).
Bene vienintelis kartėlis – Europos čempionatas Nyderlanduose, kur D.Lobačevskė buvo tik 33-ia (1 val. 14 min. 6 sek.).
„Nežinau, ar šis sezonas buvo geriausias karjeroje. Tiesiog olimpinės žaidynės yra top lygio varžybos, kur pasiekiau aukščiausią vietą, bet sėkmingai pasirodžiau ir 2013-aisiais pasaulio čempionate Maskvoje bei Hamburge (šį maratoną lietuvė laimėjo – aut. past.), – prisiminė D.Lobačevskė. – Šiemet man tiesiog viskas labai gerai klostėsi, nes pajudinau pusės maratono asmeninį rekordą ir gana stipriai. Laimėjau Meksikoje po olimpiados, po dviejų savaičių, tai išvis „vau“. Plius aukštikalnėse, ko iš savęs tikrai nesitikėjau.“
Po įveikto maratono organizmui rekomenduojama leisti atsigauti bent 6 savaites. D.Lobačevskė vykdama į Meksiką nubėgti visos maratono distancijos net neplanavo, tačiau viskas pasikeitė varžybų metu, kai lietuvei pavyko atitrūkti.
Atrodytų, kad visi metai sportininkei susiklostė tobulai, tačiau du vaikus auginanti D.Lobačevskė taip nemano.
„Ko trūko? Norėčiau į kokį dešimtuką įlįsti. Manau, kad viskas yra realu, reikia tik tikėti. Na, dar ir treniruotis, – nusijuokė D.Lobačevskė. – Šiemet dar trūko organizmo atstatymo priemonių. Treniruotėse save atiduodu šimtu procentu, bet kas surišta su atsistatymu, tai padarau gal apie 30 procentų.“
Pastarąjį kartą tarp geriausių Lietuvos lengvaatlečių maratonininkė buvo išrinkta 2013-aisiais, tačiau rinkimuose nusileido Z.Sendriūtei ir A.Palšytei. Ar šiemet viskas pasisuks palankesne linkme?
„Negalvoju, ar tapsiu geriausia, ar netapsiu. Pati sau turiu būti geriausia. Jei mane išrinks, tai aišku, kad džiaugsiuosi. Labai malonu, kai žmonės mane palaiko, rašo. Tai ne pasaulio čempionatas ar olimpinės žaidynės, kad versčiausi ir kovočiau dėl tų vietų. Jokių stebuklų nė viena neparodėme, tad bus „patinka-nepatinka“. Žiūrėsiu, ar patinku žmonėms“, – reziumavo maratonininkė.
Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
22-ejų metų ieties metikė Liveta Jasiūnaitė 2016-aisiais žengė bene didžiausią žingsnį pirmyn tarp visų lengvaatlečių. Prieš vasaros sezoną sportininkės geriausias asmeninis rezultatas buvo 56,10 m – tiek žavi lengvaatletė numetė dar 2012-aisiais. Šiuos metus L.Jasiūnaitė baigs asmeninį rekordą pakoregavusi daugiau nei penkiais metrais – 61,32 m.
Šiaip sezonu esu patenkinta, įvykdžiau tarptautinio sporto meistro normą, dėl to labai džiaugiuosi.
Praėjusių metų Europos iki 23 metų čempionato bronzos medalio savininkė ne tik įvykdė suaugusiųjų Europos čempionato normatyvą, bet nuvykusi ten – į Amsterdamą – sugebėjo prasibrauti į finalą. Kvalifikacijoje 58,21 m numetusi lietuvė finale „sudegė“ bei varžybas baigė su 53,94 m bei 12 vieta.
„Prieš sezoną tikslas buvo tiesiog patekti į Europos čempionatą, o ten padaryti, ką galiu geriausiai. Negalvojau, kad būtinai turiu būti finale, neplanavau jokios vietos, – sakė L.Jasiūnaitė. – Šiaip sezonu esu patenkinta, įvykdžiau tarptautinio sporto meistro normą, dėl to labai džiaugiuosi. Nustebino pirmi sezono rezultatai – kai numečiau 59 metrus, atrodė, kad nebetoli ir ta 60 metrų riba.“
60 metrų riba pirmą kartą karjeroje L.Jasiūnaitei pakluso LLAF taurės varžybose Kaune (61,32 m). Tada atrodė, kad sportininkei pavyks įšokti ir į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes: normatyvas į olimpiadą siekė vos 62 metrus.
„Truputį gaila, kad nepatekau į olimpines žaidynes. Kai jos prasidėjo, supratau, ką praradau, nes tada visi žmonės kalbėjo apie olimpiadą. Tos dienos buvo sunkios, visi kalba, žiūri, tačiau dabar viskas gerai – man olimpiada bus po ketverių metų“, – nenusivylė kylanti Lietuvos sporto žvaigždė.
Tarp geriausių metų lengvaatlečių L.Jasiūnaitė pateko pirmą kartą. Vien buvimą tarp kandidačių ji jau laiko pergale.
„Labai džiaugiuosi būdama tarp penkių kandidačių tapti geriausia lengvaatlete. Jau patekimas į penketuką yra pasiekimas. Manau, kad laimės Airinė, nes, mano nuomone, ji yra ta, kuri bent kol neša Lietuvos lengvosios atletikos karūną“, – savo favoritę išsirinko L.Jasiūnaitė.
Zinaida Sendriūtė (disko metimas)
Kandidačių šiemet nėra daug, tai viskas aišku dėl metų lengvaatletės vardo – ja taps ta, kuri turi medalį, o medalį turi Airinė Palšytė.
Eiti va bank – panašu, kad taip prieš sezoną nusprendė 2013 ir 2014 metų geriausia Lietuvos lengvaatletė Zinaida Sendriūtė. Ilgametį trenerį Aloyzą Jasmontą sportininkė iškeitė į Andriui Gudžiui talkinantį Vaclovą Kidyką. Keitėsi treniruočių metodika bei technika, tad disko metikei svarbiausiu aspektu tapo laikas: būtent jo reikėjo, norint priprasti prie naujos metodikos ir įsibėgėti.
Vis dėlto sezonas Z.Sendriūtei susiklostė gana sėkmingai: į finalus sportininkė prasibrovė tiek Europos čempionate (13 vieta – 56,17 m, atrankoje – 58,88 m), tiek olimpinėse žaidynėse (10 vieta – 61,89 m). Aukščiausią vietą tarp Lietuvos lengvaatlečių olimpiadoje užėmusi Z.Sendriūtė Rio de Žaneire du kartus gerino savo sezono rekordus.
„Patekimas į finalus nebuvo mano keturmečio planas, bet Rio finalu aš džiaugiuosi iki šiol. Galbūt trūko metro ar dviejų iki tobulo pasirodymo, bet esu patenkinta, – teigė Z.Sendriūtė. – Ar tikėjau, kad galiu iš lietuvių užimti aukščiausią vietą? Bent jau aš taip nekonkuruoju. Maloniau būtų sulaukti didesnės konkurencijos disko metimo sektoriuje Lietuvoje.“
Z.Sendriūtė, nors ir yra laikoma viena iš favoričių, skeptiškai vertina šansus trečią kartą tarp geriausia šalies lengvaatlete. Praėjusiais metais pergalę prognozavusi B.Virbalytei, šiemet laurus atiduotų A.Palšytei.
„Kandidačių šiemet nėra daug, tai viskas aišku dėl metų lengvaatletės vardo – ja taps ta, kuri turi medalį, o medalį turi Airinė Palšytė. O po jos išsidėstys kitos likusios pagal aukščiausias vietas, užimtas svarbiausiose metų varžybose“, – savo eilės tvarką jau susidėliojo disko metikė.
Rasa Drazdauskaitė (maratonas)
Olimpines žaidynes, žinoma, vertinu prastai, o Europos čempionate pasirodžiau gerai.
Maratonininkė Rasa Drazdauskaitė kasmet pradžiugina savo gerbėjus: 2014 metų Europos čempionate lietuvė finišavo septinta, po metų pasaulio čempionate – 11-ta (pirma tarp europiečių), o šiemet Europos pirmenybėse tik per plauką neiškovojo medalio. Pusmaratonio varžybose lietuvė finišavo ketvirta – 1 val. 11 min. 47 sek.
Vis dėlto sezonas sportininkei paliko dvejopą įspūdį. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės R.Drazdauskaitei nesusiklostė taip, kaip planavo: ten ji maratoną įveikė per 2 val. 35 min. 50 sek. bei liko 37-ta. Tiesa, tarp 156 dalyvių.
„Olimpines žaidynes, žinoma, vertinu prastai, o Europos čempionate pasirodžiau gerai. Gerai, kad Europoje buvau ketvirta, bet kai yra gerai, norisi dar geriau, – sakė R.Drazdauskaitė. – Pagrindinis startas vis tiek yra olimpinės žaidynės, joms ruošiamasi ketverius metus ir visada norisi pasirodyti geriausiai savo pagrindinėje distancijoje. Europos čempionate nekėliau didelių tikslų, bet kai nekeli tikslų, gal ir geriausiai išeina, o kai kažko tikiesi, tada ne visada pasiseka...“
Sportininkė sutiko, kad maratonininkėms konkurencija yra didesnė, tačiau nenuvertino ir kitų rungčių atstovių.
„Kitose rungtyse irgi nėra lengva, nors pas mus gal ir didesnė konkurencija“, – teigė lengvaatletė.
Tarp geriausių lengvaatlečių R.Drazdauskaitė buvo išrinkta trečius metus iš eilės, tačiau prieš tai į trejetuką patekti nepavyko. Ar pasiseks šiemet?
„Niekada negalvoju apie penketuką ar kad kur nors pateksiu, visada stengiuosi kuo geriau pasirodyti, padaryti, ką galiu geriausiai. Smagu, jei kažkas kažkur išrenka, bet apie tai pagalvoji tik metų gale“, – nusišypsojo R.Drazdauskaitė.
Balsuoti už geriausią metų lengvaatletę galima iki lapkričio 8 dienos.
