Pasak rinktinės trenerio K.Jezepčiko, komisija priėmė „lengviausią“ sprendimą, nes neturėjo variantų, kokiu būdu kompensuoti neįskaitytą metimą.
K.Jezepčiko komentaras: „Proteste rašėme, kad galimi trys variantai – pažiūrėti video ir iš jo nustatyti rezultatą, bandyti atsekti metimo rezultatą, nes teisėjas tuo metu lyg ir buvo įsmeigęs žymą, arba gauti papildomą bandymą. Komisija peržiūrėjo video ir traktavo, kad ietis „prisižemino“ neteisingai. Tai gali būti ir subjektyvus sprendimas, nes paprastai visada sprendžiama teisėjų naudai.
Techniškai būtų sunku atstatyti rezultatą, o taisyklėse nenumatyta, kad galima suteikti dar vienąbandymą. Vienintelis įmanomas variantas būtų buvęs, jei Austra būtų paprašiusi išmatuoti atstumą iškart po bandymo. Jei atstumas būtų išmatuotas, būtų galima priimti kitokį sprendimą. Dabar jie paprasčiausiai neturėjo variantų.“
Iš karto po metimo teisėjai traktavo, kad ietis žemę pasiekė ne pagal taisykles – esą stadiono veją pirmiau palietė antrasis ieties galas – todėl metimo neįskaitė.
Lietuvos delegacija iškart po rungties pateikė protestą. Peržiūrėjus metimo įrašą pastebėta teisėjų klaida, kad ietis vis tik prieš pat žemę į ją pasisuko priekine konstrukcijos dalimi.
„Aikštėje teisėjams labai sunku matyti, kuria dalimi nusileidžia ietis. Kai Austra išmetė ietį, ją truputį „užspaudė“, o tokia ietis lekia priekine dalimi viršuje. Ties 50 m žyma ji pradėjo tiesintis ir prie pat žemės nusileido priekiu. Ietis net nučiuožė 6-7 metrus į priekį, o jei ietis leistųsi priešingu galu, ji nečiuožtų“, – paaiškino šiandien ieties metimo finale startuosiančios Livetos Jasiūnaitės trenerė Teresė Nekrošaitė.
Ieties metimo specialistė drauge su A.Skujytės vyru Valdu Grigaliūnu bei vyr. rinktinės treneriu organizatoriams pateikė net tris protestus. Kadangi įraše galima įžvelgti, jog A.Skujytės mesta ietis vis tik nusileido priekine konstrukcijos dalimi, kuris nors lietuvių protestas greičiausias bus patvirtintas. Galimi scenarijai tokie:
1) jei teisėjų kompiuteriuose išsaugotas Lietuvos septynkovininkės neįskaityto metimo rezultatas, jis bus atstatytas;
2) jei kompiuteriuose metimo rezultato nėra, bus prašoma nustatyti rezultatą pagal vaizdo įrašą;
3) jei nebus patenkinti pirmi du protestai, bus prašoma gauti papildomą bandymą ir dar kartą atlikti vieną metimą moterų ieties metimo finale.
„Pasižiūrėjome įrašą, tai teisėjai net ne toje vietoje, kur ietis nusileido, padėjo žymą. Ietis nuskrido dar pusantros pėdos toliau nei jie fiksavo, – stebėjosi T.Nekrošaitė. – Teisėjai turi būti labai profesionalūs, jie turėjo gulti prie žemės ir žiūrėti, kaip įrankis leidžiasi. Metimas tikrai turėjo būti įskaitytas.“
Šiuo metu A.Skujytė po šešių septynkovės varžybų rikiuojasi šešta – 5245 tšk. Jei bus patvirtintas trečiasis lietuvės metimas, taškų kraitį ji papildytu daugiau nei 100 taškų bei sustiprintų pozicijas kovoje dėl bilieto į Rio de Žaneiro olimpiadą.
„Taip sukrito, tai ką dabar. Labai keistas jausmas – į tris metimus reikėjo įdėti kažką gero. Kai liko vienas metimas, galvojau, kad reikia. Džiaugiuosi, kad ištraukiau tokį metimą, bet viskas susiklostė taip. Galima sakyti, kad nuo teisėjų sprendimo priklausys kelialapis į Rio, tad jei ką, bus ką kaltinti“, – juokėsi A.Skujytė.