15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti

To nebuvo 14 metų: A.Palšytė nukarūnuota Lietuvos čempionate

Airinė Palšytė pirmą kartą nuo 2009 metų patyrė nesėkmę šuolių į aukštį varžybose Lietuvos lengvosios atletikos čempionate.
Airinė Palšytė
Airinė Palšytė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Palangoje penktadienį prasidėjusiose varžybose Lietuvos čempione tapo 24-erių šiaulietė Urtė Baikštytė, peršokusi 183 cm aukštyje iškeltą kartelę pirmu bandymu.

Alfredo Pliadžio nuotr./Urtė Baikštytė
Alfredo Pliadžio nuotr./Urtė Baikštytė

A.Palšytė taip pat įveikė 183 cm aukštį, bet tą padarė antru mėginimu.

Nei U.Baikštytei, nei A.Palšytei 186 cm aukštyje iškelta kartelė nepakluso, tad nugalėjo U.Baikštytė.

„Džiaugiuosi, kad tapau čempione. Rezultatas galėtų būti šiek tiek geresnis, bet per daug nesitikiu iš šio sezono, tai viskas gerai“, – po pergalės Palangoje kalbėjo U.Baikštytė.

Jai tai antras triumfas Lietuvos čempionatuose – pirmąsyk šalies čempione ji tapo 2020 metais. Vis tik tuomet šalies pirmenybėse nesivaržė A.Palšytė.

Pastaruosius keliolika metų Lietuvos šuolių į aukštį scenoje dominavusi vilnietė šalies čempione yra tapusi net 10 kartų, o pastarąjį kartą pralaimėjimą šiame turnyre patyrė dar 2009 metais, kai būdama vos 17-os metų nusileido Karinai Vnukovai. 2011, 2019 ir 2020 metais Lietuvos čempionate A.Palšytė nedalyvavo.

Suprasti akimirksniu: Lietuvos šuolio į aukštį čempionės

  • 2023 m. Urtė Baikštytė;
  • 2022 m. Airinė Palšytė;
  • 2021 m. Airinė Palšytė;
  • 2020 m. Urtė Baikštytė;
  • 2019 m. Gintarė Tirevičiūtė;
  • 2018 m. Airinė Palšytė;
  • 2017 m. Airinė Palšytė;
  • 2016 m. Airinė Palšytė;
  • 2015 m. Airinė Palšytė;
  • 2014 m. Airinė Palšytė;
  • 2013 m. Airinė Palšytė;
  • 2012 m. Airinė Palšytė;
  • 2011 m. Viktorija Žemaitytė;
  • 2010 m. Airinė Palšytė;
  • 2009 m. Karina Vnukova.

Šį sezoną 191 cm kartelę Europos komandiniame čempionate peršokusi A.Palšytė savo rezultatu patenkinta neliko: „Rezultatą vertinu prastai. Visgi, po Europos komandinio čempionato turėjau daug krūvio, todėl nespėjau pakankamai atsistatyti ir grįžti į ritmą. Gaila, nes antradienį šiame sektoriuje peršokau 1.87 m. Šiai dienai galiu tik pasveikinti Urtę laimėjus, o savo rezultatu džiaugtis negaliu.“

Prieš Lietuvos čempionatą, Airinę nuo patekimo į pasaulio čempionatą skyrė vos penkios vietos. Pasak sportininkės, 1.83 m ir antros vietos jai turėtų užtekti, kad įšoktų į paskutinį pasaulio čempionato traukinį, kadangi kvalifikacijos sistema užsidarys jau šios savaitės pabaigoje. „Su komanda skaičiavome, tai man taškų turėtų užtekti. Aišku norėjosi, kad paskutinėse varžybose pasisektų geriau ir turėčiau daugiau reitingo taškų ne tik šiai, bet ir kitai vasarai. Po čempionato turėčiau pasistūmėti keliomis pozicijomis aukštyn, kadangi daugumoje šalių nacionaliniai čempionatai jau yra pasibaigę“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo A.Palšytė.

Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas tęsis ir šeštadienį bei sekmadienį. Šiandien į kovą disko metimų varžybose stos ir trys pajėgiausi Lietuvos atstovai – Andrius Gudžius bei Mykolas ir Martynas Aleknos.

Visi penktadienio rezultatai

Vyrai:

100 m bėgimas: 1. Kristupas Seikauskas (Kaunas/Panevėžys) 10.72/-0.3 (atrankoje 10.71/0.1, po metų pertraukos vėl laimėjo Lietuvos čempionatą), 2. Dovydas Jocius (Raseiniai) 10.86, 3. Aistis Mantonas (Kaunas) 10.89 (atrankoje 10.85/0.2, asmeninis rekordas).

400 m bėgimas: 1. Lukas Sutkus (Telšiai) 46.43, 2. Tomas Keršulis (Lietuva) 47.03, 3. Einius Trumpa (Kaunas) 48.23

1500 m bėgimas: 1. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 3:43.66 (aštuntas iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Robertas Vališauskas (Šiauliai/Šiaulių r.) 3:44.98 (asmeninis rekordas), 3. Rimvydas Alminas (Švenčionys) 4:03.11 (asmeninis rekordas)

10000 m bėgimas: 1. Giedrius Valinčius (Marijampolė) 30:06.78, 2. Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 31:32.69 (asmeninis rekordas), 3. Aurimas Rimkus (Šiauliai) 31:32.99 (asmeninis rekordas)

Šuolis į aukštį. 1. Mantas Liekis (Klaipėda) 2.10, 2. Augustas Bukauskas (Kaunas) 2.10, 3. Ignas Bitinas (Panevėžys/Švenčionys) 2.05

Kūjo metimas. 1. Tomas Vasiliauskas (Marijampolė/Vilnius) 69.32 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštas iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Gustas Pritulskis (Panevėžys) 60.10, 3. Tomas Juknevičius (Panevėžys) 52.73

Ieties metimas: 1. Edis Matusevičius (Vilnius) 80.23 (Lietuvos čempionu tapo aštuntą kartą), 2. Tomas Sabašinskas (Kaunas) 68.28, 3. Jurgis Džiaugys (Kaunas) 66.16 (asmeninis rekordas)

Moterys:

100 m bėgimas: 1. Eva Misiūnaitė (Kaunas/Vilnius) 11.72/0.3 (pakartojo pernykštį laimėjimą), 2. Andrė Ožechauskaitė (Kaunas) 11.81, 3. Lukrecija Sabaitytė (Vilnius) 11.88 (atrankoje 11.81/0.6)

400 m bėgimas: 1. Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 51.83 (Lietuvos čempionatų rekordas, anksčiau buvo laimėjusi 2015 ir 2019 m.), 2. Gabija Galvydytė (Jonava/Kaunas) 54.42 (asmeninis rekordas), 3. Ema Sarafinaitė (Jonava) 55.86

1500 m bėgimas: 1. Andra Tamašauskaitė (Kaunas) 4:35.41, 2. Eglė Vaitulevičiūtė (Vilnius) 4:35.98, 3. Aurika Balsytė (Šiauliai) 4:40.07

10000 m bėgimas: 1. Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė (Alytus/Kaunas) 35:56.76 (anksčiau buvo laimėjusi 2020 ir 2022 metais)

Šuolis į aukštį: 1. Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.83 (antra pergalė Lietuvos čempionatuose), 2. Airinė Palšytė (Vilnius) 1.83, 3. Gintarė Tirevičiūtė (Klaipėda/Palanga) 1.75

Disko metimas: 1. Ieva Zarankaitė (Utena) 59.87 (šeštas iš eilės laimėtas čempionatas), 2. Eglė Zarankaitė (Utena/Vilnius) 49.01, 3. Sonata Rudytė (Rokiškis/Vilnius) 46.38

Kūjo metimas. 1. Agnė Lukoševičiūtė (Vilnius) 62.00 (ketvirtas Lietuvos čempionės aukso medalis), 2. Natalija Gudauskienė (Klaipėda) 41.73, 3. Kamilė Petrauskaitė (Kaunas) 39.28 (asmeninis rekordas),

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų