23-ejų metų iš Dnipro kilusi šuolininkė į aukštį šiemet užfiksavo du įspūdingus pasiekimus – iš pradžių pagerino net 37 metus gyvavusį pasaulio rekordą, o vasaros pabaigoje tapo ir olimpine čempione Paryžiuje.
Vakar ji atsiėmė ir geriausiai 2024 m. pasaulio moteriai lengvaatletei skirtą apdovanojimą. Tačiau kalbėdama su naujienų agentūra AFP ukrainietė prabilo apie skausmingą patirtį gimtinėje.
„Pamačiau apgadintus, sunaikintus pastatus. Kalbu apie tai ir man norisi verkti, – apie savo patirtį sugrįžus į gimtąjį Dniprą, kuris yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos, pasakojo lengvaatletė.
– Prieš kelias savaites raketos krito ant pastato, esančio vos už 200 metrų nuo mano namų. Buvo taip garsu! Žinome, kad mūsų žmonės yra stiprūs, bet gyvenu viltimi, kad tai baigsis kaip galima greičiau ir mums iškovojus pergalę.“
Olimpinė čempionė gimtąją šalį paliko prasidėjus karui 2022-aisiais, kad galėtų treniruotis netrikdoma nuolat ant jos gimtosios žemės krentančių raketų. Bet J.Mahučich nuolat draskė vidinės dvejonės.
„Man buvo labai skaudu palikti šeimą, ypač tėtį Oleksijų. Nežinojau, ar galėsiu sugrįžti, nes kiekvieną dieną krenta raketos, aidi įspėjamosios sirenos. Bet tai mano namai! Tai vieta, kur užaugau, tad noriu grįžti namo pas artimuosius. Praleidau čia beveik visą gyvenimą. Man 23-eji, tai turėtų būti geriausi mano gyvenimo metai. Bet nei aš, nei kiti panašaus amžiaus ukrainiečiai negali mėgautis normaliu gyvenimu. Negalime nueiti į kiną ir pasimėgauti visu filmu, nes nuolat ima gausti sirenos ir turime slėptis“, – išgyvenimais dalijosi čempionė.
Nors treniruojasi ir didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje, J.Mahučich padeda tautiečiams, kovojantiems dėl savo šalies karo zonoje. Lengvaatletė paaukojo visą už olimpinį auksą laimėtą piniginį prizą Ukrainos kariuomenei ir gyvūnų apsaugos organizacijai. „Myliu gyvūnus, tad man labai svarbu jiems padėti. Žmonės gali padėti vieni kitiems, bet katės to padaryti negali, tad man labai svarbu, kad galiu jiems paaukoti“, – aiškino pati katę auginanti ukrainietė.
J.Mahučich lankėsi ir pas karo sužeistuosius Kyjive bei Dnipre bei parodė jiems savo olimpinį aukso medalį.
„Sunku tai matyti. Bet kai ateinu pas juos su aukso medaliu, jiems tai suteikia pozityvių prisiminimų ir leidžia trumpam pamiršti karą. Kai imi su jais kalbėti apie karą, pamatai, kaip jų veidai pasikeičia. Bandau apie karą nekalbėti, nes žinau, kad jie išvydo daug baisių dalykų. Bandau įkvėpti jiems motyvacijos ir vilties“, – pasakojo 23-ejų pasaulio rekordininkė.
J.Mahučich pridūrė, kad ir varžybose su Ukrainos vėliava ji dalyvauja tam, kad įkvėptų tautiečius.
„Noriu suteikti ukrainiečiams gerų emocijų“, – sakė olimpinė čempionė.
