„Į senatvę visokių nesąmonių prisigalvoji…“ – paklaustas, kaip sugalvojo dalyvauti maratone, šmaikštauja J.Mačys. Surimtėjęs atvirauja – nuo pat vaikystės jis žaidė futbolą, skvošą ir krepšinį, tad sportas niekad nebuvo svetimas, nors apie dalyvavimą maratone iki šiol ir nebuvo pagalvojęs.
„Ilgą laiką sportavau ir nusprendžiau, kad atėjo laikas išmėginti bėgimą. Užsikabinau, nors minties, kad dalyvausiu maratone, niekada neturėjau – tai nebuvo mano tikslas. Apetitas kyla bevalgant – galiausiai ryžausi startuoti“, – pasakoja J.Mačys.
Direktorius pasitiki savo jėgomis – jaučia ilgų metų sportuojant paliktą įdirbį. „Nebuvo taip, kad atsistojau nuo kompiuterio stalo ir pradėjau bėgioti. Pagrindą tam turėjau nuo vaikystės. Bet kuriam nors šiek tiek sportavusiam žmogui bėgti yra lengviau nei to niekad nedariusiam“, – įsitikinęs pašnekovas.
Bėgimą J.Mačys laiko visiškai natūraliu žmogaus veiksmu, kuriam nūdienoje skiriama vis mažiau dėmesio. „Visi žmonės bėgioja nuo pirmykštės bendruomeninės santvarkos, tam pritaikyta pati žmogaus konstrukcija. Tai dabar mes skundžiamės nugaros ar kitais skausmais, bet taip yra nes nuolat sėdime ir nesportuojame“, – teigia jis.
Treniruojasi su grupe
Maratonui kartu su būriu entuziastų J.Mačys ruošiasi Vingio parke, čia jau kone metus treniruojasi kartu su treneriu Povilu Rakštiku. Per savaitę maratono dalyvis apsilanko dviejose arba trijose treniruotėse, penkis kartus per savaitę bėga ištvermei.
J.Mačys džiaugiasi, kad maratonui ruošiasi kaip tikras profesionalas, – už tai yra dėkingas treneriui. „Treniruotė trunka pusantros ar dvi valandas, paprastas bėgimas – apie valandą. Savaitgaliais bėgu ilgai – iki 3,5 valandos“, – apie savo pasiruošimą pasakoja pašnekovas.
J.Mačys taip pat džiaugiasi galėdamas treniruotis su kone trisdešimties žmonių grupe, visi jie taip pat ruošiasi maratonui. „Grupėje dirbti lengviau – darome daug ištvermės ir savikontrolės reikalaujančių pratimų, o treniruojantis su kitais žmonėmis auga motyvacija ir rezultatai. Ten nėra jokių raketų mokslų – ten reikia disciplinos. Vienam žmogui tai padaryti nėra taip lengva“, – sako J.Mačys ir priduria: „Žmogus pats iš savęs, matyt, yra prie tinginio – mėgsta lėtinti tempą. Taip negalima, jei nori pasiekti tikslą.“
Ir nors bėgimo nepraktikuojančiam žmogui pasakojimas apie tokias treniruotes galėtų sukelti siaubą, J.Mačys tikina, kad jos anaiptol nėra perdėm išvarginančios. „Treniruotės yra sunkios, tačiau jos skiriasi nuo varžybų – ten yra pertraukėlės ir t.t. Tai varžybose stengiamasi bėgti maksimaliu įmanomu greičiu“, – svarsto maratono dalyvis.
Bėgimas J.Mačiui dar nėsyk nepasirodė nuobodus. „Bėgdamas vienas dažniausiai klausau muzikos, mąstau – „darbus dirbu“. Kartais tiesiog bėgu tokios būsenos, jog vėliau suprantu, kad nemąsčiau nieko – bėgau valandą ir tiek. Man niekad nebuvo nuobodu bėgti. Kai bėgame keliese, mes bendraujame – bėgame tokiu tempu, kad galėtume šnekėtis. Žinoma, tai pavyksta ne visada, tačiau bet kokiu atveju nenuobodžiauju – dedu maksimalias pastangas, kad bėgčiau tokiu tempu, kokiu liepė treneris“, – tikina pašnekovas.
Anot bėgiko, kuo daugiau treniruojiesi, tuo lengvesnis procesas atrodo. „Sunkesnės buvo pirmosios treniruotės – pavargdavau nuo krūvio, skaudėdavo raumenis. Tik pripratus bėgioti adaptavosi organizmas, neliko skausmo“, – pasakoja J.Mačys.
Pasak jo, atgaivinti organizmą po treniruotės yra įvairių būdų, tačiau J.Mačį labiausiai atpalaiduoja dušas. „Grįžti namo po treniruotės, nusimaudai ir toliau ką nors veiki – nereikia gulėti ir ilsėtis“, – atvirauja pašnekovas.
Svajoja apie Londono maratoną
Nors pirmasis J.Mačio startas numatomas sekmadienį, į bėgimą vyras jau spėjo įnikti – šiuo metu bėgikas laukia atsakymo iš Londono maratono, kuriame labai norėtų dalyvauti, organizatorių. Žinia iš Londono J.Mačį turėtų pasiekti jau spalį.
Anot pašnekovo, didelis šio maratono mastas lemia ir norinčiųjų dalyvauti skaičių. „Tai – vienas didžiausių pasaulio maratonų, tad patekti į jį gana sudėtinga. Per parą organizatoriai surenka visus norinčius, o tada traukia burtus, kas galės dalyvauti. Žinoma, turintys gerus rezultatus iš ankstesnių maratonų ten gali patekti pagal savo pasiekimus, kitiems belieka tikėtis, kad pasiseks burtuose, arba priklausyti, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos bėgikų klubui, gaunančiam tam tikras kvotas“, – pasakoja J.Mačys.
Nuo Londono maratono organizatorių atsakymo priklausys tolimesnis J.Mačio treniruočių grafikas ir krūvis.
Tačiau net jei atsakymas iš Londono ir bus neigiamas, J.Mačys nežada prarasti entuziazmo. „Kadangi Vilniaus maratonas man – pirmas, tai dalyvavimas bet kuriame kitame bėgime yra gerai. Maratonų yra daug – kiekvieną savaitę kur nors vyksta. Tai pasiruošimo, nuvykimo klausimas. Mūsų bėgikų grupė stengiasi važiuoti į didesnius maratonus, kur stipriau pasiruošę organizatoriai – tai padeda išvengti nesusipratimų. Galų gale, ten ir žmonių daugiau – kai bėga 30 ar 40 tūkst. žmonių, apima visai kitas jausmas“, – svarsto J.Mačys.
42 km 195 m distanciją Vilniaus maratone J.Mačys tikisi įveikti per 3 val. 15 min.
Apie Vilniaus maratoną
* IX Vilniaus maratonas vyks 2012 m. rugsėjo 9 dieną, sekmadienį.
* Bėgikai pradės ir baigs pasirinktas distancijas Katedros aikštėje. Maratonas, pusmaratonis, ketvirčio maratono (10 km 549 m) ir komandinė estafetė startuos 9.30 val.
* Maratonui ir estafetei nustatytas 5 val. 30 min. laiko limitas. Pusmaratoniui – 3 valandos.
* Maratoną gali bėgti ne jaunesni kaip 18 metų dalyviai.
* Pusmaratonį gali bėgti ne jaunesni kaip 16 metų dalyviai.
* 10 km 549 m ir 4,2 km mini maratono distancijoje amžiaus apribojimų nėra.
* Registracija jau vykdoma – artėjant maratono dienai registracijos mokesčiai didėja.
* Pirmasis Vilniaus maratonas įvyko 2004 metų rugsėjo 11 dieną.
