Metų sportininko rinkimuose nominuotas A.Gudžius to nesureikšmina: „Tokioms nominacijoms daug dėmesio neskiriu. Mano sportiniai pasiekimai dar tikrai nėra tokie dideli, kad galėčiau pretenduoti į metų sportininko vardą. Esu dar jaunas, o tarp nominantų yra daug vyresnių ir daug daugiau pasiekusių sportininkų. Man iki to dar toli.“
– Kokie jausmai užplūsta prisiminus praėjusį sezoną?
– Tuo metu emocijos buvo labai geros ir atrodė, kad sezonas sėkmingas. Dabar manau, kad galėjo būti ir geriau, rezultatai galėjo būti geresni. Galėjau patekti į Europos suaugusiųjų čempionatą, ko man nepavyko padaryti, nes neįvykdžiau normatyvo. Yra mažų niuansų, bet šiaip sezonas buvo geras.
– Turbūt kitais metais kelsi sau dar aukštesnius tikslus?
– Kitais metais laukia trejos pagrindinės varžybos: Europos jaunimo iki 23 metų ir pasaulio lengvosios atletikos čempionatai bei universiada. Pasaulio čempionate sieksiu patekti į finalą, o Europos pirmenybėse ir universiadoje tikslas – medaliai. Kokios spalvos? Auksiniai.
– Esi lyginamas su olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna. Ką tau tai reiškia?
– Tokie palyginimai man užkrauna papildomą atsakomybės naštą, žmonių akys per varžybas truputį labiau į mane krypsta. Jei rezultatai geri, žmonės pagiria, o jei ne – įvairių kalbų išlenda. Daugiau dėmesio nereikalingo gaunu.
– Ar sulauki patarimų, pamokymų iš paties V. Aleknos?
– Mums kartu teko dalyvauti varžybose. Jis pataria, kaip elgtis dalyvaujant varžybose, technikos niuansus aptariame. Labai džiaugiuosi, kad pataria, tie pamokymai labai vertingi, nes kur profesionalas, o kur dar tik daigelis, besimušantis į rimtų vyrų sportą.
– Tu jaunas, bet jau nemažai pasiekęs sportininkas, ar nekamuoja žvaigždžių liga?
– Persirgau ja prieš trejus metus, po pirmojo savo pasaulio jaunių čempionato Čekijoje, kai iškovojau bronzos medalį. Sužvaigždėjimas man pasireiškė turbūt kaip ir visiems: išpuikimas, pagyros ir visa kita, bet buvau laiku pastatytas į vietą. Protingi žmonės patarė, kaip elgtis, kaip ką daryti. O kitose varžybose dar ir apsvilau, penktas likau. Tada sparniukai nusileido ir atsakingiau į viską pradėjau žiūrėti. Kaip sakoma, jaunystė – kvailystė.
Vaclovas Kidykas, A. Gudžiaus treneris: „Pasaulio čempiono titulas – labai svarbus, bet manau, kad Andrius galėjo diską nusviesti bent 5 metrais toliau. Mane džiugina ne tik kaip sportininko, bet ir kaip žmogaus branda. Štai, pavyzdžiui, Andrius šiemet nominuotas metų sportininko rinkimuose, aš jam patariau paraginti draugus balsuoti už jį, tačiau atsakymas būna toks: „Treneri, žmonės turi balsuoti už mano pasiekimus, bet ne už tai, kad prikalbinau draugus.“ Čia žmogiškumas, tai mane labai džiugina, nors sportininkas dar labai jaunas.“
