Garsusis disko metikas V.Alekna, besirengiantis vasaros sezonui, dabar tris savaites praleidžia Lietuvoje ir dvi – Lenkijoje. Šią savaitę jis vėl vyks į bendrojo fizinio pasirengimo treniruočių stovyklą Lenkijoje. Vilniaus lengvosios atletikos manieže atletas retkarčiais treniruojasi ir su abiem sūnumis – Martynu ir Mykolu, kurie pirmus metus du tris kartus per savaitę jau lanko lengvosios atletikos treniruotes pas didįjį sportą baigusią ir trenere pradėjusią dirbti vidutinio nuotolio bėgikę Iriną Krakoviak.
V.Aleknos sūnūs nusiteikę būti neprasti lengvaatlečiai. Abu jau pelnė pirmuosius savo medalius. Per Vilniaus vaikų varžybas, kuriose dalyvavo sportininkai, gimę 2000 m. ir jaunesni, Mykolas ir Martynas stovėjo ant nugalėtojų pakylos, o jiems plojo ir pirmais laimėjimais džiaugėsi tėveliai Kristina ir Virgilijus Aleknos.
„Sūnums juokaudamas pasakiau, kad jeigu nebus medalio, plikai kirpsime galvas. Mykolas vėliau pajuokavo, kad jeigu jis užims pirmą vietą, tai ir mane plikai nukirps“, – sako V.Alekna.
Tarp antroko Mykolo ir ketvirtoko Martyno Aleknų ypač atkakli kova užvirė šuolių į tolį sektoriuje. Aštuonerių Mykolas nuskriejo 3 m 83 cm ir, 3 cm aplenkęs savo brolį dešimtmetį Martyną, tapo miesto vaikų čempionu. Sūnums patarimų negailėjo mama Kristina, praeityje gero lygio šuolininkė į tolį.
Abu jaunieji Aleknos bėgo ir 60 m distanciją – Martynas buvo antras, o Mykolas – ketvirtas. Sportinį kelią pradėjusiems broliams patinka skirtingos rungtys: Mykolui – šuoliai į tolį, o Martynui – bėgimas. „Treniruotės būna nelabai sunkios, jų stengiamės nepraleisti“, – sako Mykolas. Į klausimą, ar geriau sekasi, kai manieže būna ir tėveliai, jaunasis sportininkas atsakė, kad priklauso nuo nuotaikos. Kartais būna geriau, o kartais nelabai.
Tačiau Mykolas prasitarė, kad jis su broliu, kaip ir tėvelis, norėtų mėtyti diską. Namie jie turi vaikišką diską ir jį vasarą pamėto savo kieme. Pasak jų tėčio, Martynas jau visai neblogai meta, o Mykolui dar nelabai pavyksta.
Gal ateityje ir tėvelį sūnūs deramai pakeis? „Nežinau, bet stengsiuosi“, – atsakė Mykolas.
„Dabar sūnūs rengiasi Vilniaus apskrities varžyboms. Man svarbu, kad jie sportuotų, kad turėtų užsiėmimą. Labai gerą grupę turi surinkusi jų trenerė I.Krakoviak, jos daug auklėtinių tapo miesto vaikų čempionais“, – sako V.Alekna, kuris abu sūnus atsiveda pasižiūrėti ir Vilniuje vykstančių įvairių lengvosios atletikos varžybų.
„Varžybas stebėti mums labai patinka. Jeigu tėtis atvežtų, visada atvažiuotume jų pasižiūrėti. Tačiau jis ne visada turi laiko, dažnai būna išvykęs kitur sportuoti“, – sako Mykolas, kuris su tėčiu po treniruotės stebėjo ir praėjusį šeštadienį Vilniuje vykusias Lietuvos metikų veteranų varžybas.
Tačiau jau šią savaitę V.Alekna su terapeutu ir masažuotoju, buvusiu ieties metiku Kęstučiu Laurinsku išvyks į Lenkiją. Zigmas Živatkauskas tikriausiai liks namie. „Neturime tiek pinigų, kad trise galėtume važinėti. Kęstutis man labai daug padeda, vienam būtų sunku viską susitvarkyti. Yra pratimų, kuriuos turiu daryti, ir reikia, kad toks žmogus būtų šalia. Su juo dirbu trečius metus, būna smagiau“, – sako V.Alekna.
Ir, žinoma, Virgilijus kone kiekvieną dieną skambins sūnums ir klaus, kaip jiems sekasi mokslas ir treniruotės.
