Dukart olimpinis čempionas V. Alekna vilkėjo sportinę aprangą, tačiau dar sykį patvirtino, jog su profesionaliuoju sportu viskas baigta.
– Ar jau baigėte sezoną? – paklausiau V. Aleknos.
– Taip, prieš mėnesį varžybomis Berlyne.
– Kokie dabar jūsų planai?
– Kol kas nieko negaliu pasakyti, nes mano sportinės karjeros pabaiga buvo neplanuota. Dar galvojau apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, bet dabar viskas pasikeitė.
– Ar dar truputį pasportuojate, palaikote savo sportinę formą?
Mano sportinės karjeros pabaiga buvo neplanuota. Dar galvojau apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, bet dabar viskas pasikeitė.
– Taip. Nemažai judu, bėgioju ir toliau užsiimu sportine veikla. Pradedu žaisti golfą, prie Vilniaus yra trys vietos, kur jį galima žaisti. Žaidžiu jau metai, nesu geras golfo žaidėjas, bet man jis patinka, tiktai reikia daug laiko.
– Ar turite draugų – golfo entuziastų – komandą?
– Ne, kol kas dar tik mokausi, pirmiausiai reikia išmokti.
– Dabar, kai rudenį ir žiemą gerai pailsėsite, gal kitąmet diską vėl paimsite į rankas?
– Nėra nuo ko ilsėtis, šiemet labai nepavargau. Nežinau, kaip bus, bet kitąmet neplanuoju imti disko į rankas. Užleisiu savo vietą jaunimui. Disko jau seniai neturėjau rankose, bet jo nepasiilgau.
– Daug kas nori, kad dirbtumėte lengvosios atletikos treneriu ir ugdytumėte disko metikus?
– Viską peržiūrėsiu, pergalvosiu, tada pažiūrėsiu. Visko gali būti.
– Ar dar dirbate Vidaus reikalų ministerijoje?
-Taip, dirbu trečius metus, vaikštau į darbą.
– Ar jums skausmingas yra atsisveikinimas su didžiuoju sportu, kuriame be galo daug pasiekėte?
– Nė kiek neskausmingas. Lietuvoje yra disko metikų, auga jaunimas, sektorius nebus tuščias. Jaunimas kasmet tobulėja, viskas bus gerai. Diską vis toliau meta Andrius Gudžius, Domantas Poška.
– Bet tokio lygio disko metiką, kaip jūs, kažin ar turėsime?
– Palaukit, dar geresnis atsiras. Kai Romas Ubartas atsisveikino su disko metimo sektoriumi, visi sakė, jog Lietuva olimpinio disko metimo čempiono, tikriausiai, niekada neturės. Prabėgo vienas olimpinis ciklas ir vėl išaugo olimpinis čempionas.
Nėra nuo ko ilsėtis, šiemet labai nepavargau. Nežinau, kaip bus, bet kitąmet neplanuoju imti disko į rankas. Užleisiu savo vietą jaunimui.
– Gal sūnūs mėtys diską?
– Martynas, kuriam 14 metų, jau bando tai daryti, nuo rugsėjo pradžios pradėjo lankyti treniruotes pas buvusią disko metikę Austrą Mikelytę. Dvylikametis Mykolas, be lengvosios atletikos, žavisi ir futbolu, nuo pavasario „Ateities“ futbolo mokykloje su savo bendraamžiais pagainioja kamuolį.
Kol kas jam patinka abi sporto šakos, ir labai gerai. Sporto šakų yra daug, tegul jaunas žmogus išbando jose save, suranda tikrąjį pašaukimą.
– Gal lankotės ir futbolo varžybose, kuriose žaidžia Mykolas?
– Kartais pasižiūriu, kaip „Sportimoje“ per vaikų varžybas sekasi Mykolui. Normaliai jis žaidžia, vaikų futbolas yra visai kitoks, nei suaugusiųjų.
– Ar tikitės, kad Martynas taps geru disko metiku?
– Pirmiausiai reikia, kad jis to pats norėtų. Per pratybas Martynas gauna gerų pamokų, man nereikia jam daug padėti.
– Tad Aleknos pavardė iš disko metikų nedings?
– Nežinau. Pagyvensim – pamatysim. Ką gali žinoti: šiandieną Martynui patinka disko metimas, o rytoj gali pasakyti, kad nepatinka.
