Tai įgyvendinęs, keliautojas taps istorijos dalimi – pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Po ilgiau nei 2 metus trukusio pasiruošimo istorinei, o kartu ir rekordinei kelionei, A. Valujavičiui prireikė papildomų 36 dienų. Tiek laiko keliautojas Ispanijoje laukė tinkamų oro sąlygų, kurios leistų pradėti pirmąjį Lietuvos istorijoje plaukimą per Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi.
„Laukimas buvo ilgas, bet nieko negalėjau pakeisti – gamta motulė čia dėlioja planą ir su ja nepakovosi, tad liko tik apsišarvuoti kantrybe. Bet laukimas baigėsi: nekantrauju kuo greičiau pradėti plaukimą – entuziazmas per tiek laiko niekur neišgaravo, tik padidėjo“, – likus kelioms valandoms iki išplaukimo dalijosi mintimis A.Valujavičius.
Startavęs gruodžio 26-osios rytą iš Ispanijos uosto Ayamonte mieste, kelionės finišą ir Floridos krantus A. Valujavičius planuoja pasiekti iki 2023-iųjų balandžio mėnesio vidurio tam, kad pagerintų pasaulio rekordą.
„Tinkamą langą išplaukimui man rekomendavo Niall Bates – mano kranto komandos narys iš Prancūzijos, kuris atsakingas už oro sąlygų stebėjimą ir vertinimą. Jis pats 2017 metais perplaukė Atlantą, o 2021-ųjų pabaigoje – 2022-ųjų pradžioje siuntė informaciją apie orus ir Julen Sanchez, kuris pirmasis pasaulyje pasiryžo perplaukti Atlanto vandenyną nuo žemyno iki žemyno vienviete irkline valtimi, o tai įgyvendino per 133 dienas. Niall’o vasarą paprašiau pagalbos ir aš, tai jis su orų stebėjimu padėjo ne tik iki starto, bet tai darys ir visos kelionės metu: informaciją apie tai, kas manęs laukia siųs kiekvieną dieną“, – sakė keliautojas.
Paklaustas, kokios yra tos tinkamos oro sąlygos, kurių išplaukimui reikėjo laukti ilgiau nei mėnesį, A. Valujavičius aiškino: „Man reikėjo sulaukti 4–5 dienų lango, kurio metu pučia šiaurės, šiaurės vakarų vėjas, palankiai nešantis nuo Europos ir Afrikos krantų, ir gelbėjantis man irkluojant link Kanarų salų. Tokios trukmės langas man reikalingas ir dėl to, kad galėčiau saugiai atsiplėšti nuo pagrindinio kelio, kuriame vyksta itin intensyvus laivybos eismas – jis nuo kranto nutolęs apie 70 jūrmylių, o jo plotis siekia 20 jūrmylių, tai turėsiu greitai šį kelią praplaukti ir atitrūkti nuo jo, kad nesusidurčiau su jokiu laivu.“
Pirmosiomis dienomis ypač svarbus ir žmogiškasis faktorius:
„Sakoma, kad pirmos plaukimo dienos sunkiausios iš psichologinės pusės – viskas priklauso nuo to, kaip sugebėsiu susitvarkyti su pasikeitusia aplinka ir rutina. Tuo pačiu reikės irkluoti po 14 valandų per parą – tai bus ne tik psichologinis, bet ir fizinis šokas. Dažniausiai irkluotojai pirmosiomis dienomis mažiau valgo, jaučiasi išsekę, bet po to įsivažiuoja į savo ritmą. Aš jaučiuosi tokiai kelionei pasiruošęs gerai ir fiziškai, ir emociškai, tai 7–10 plaukimo dieną turėčiau pagauti ir aš tą gyvenimo atvirame vandenyne ritmą“, – teigė keliautojas.
Visuomenė kviečiama ne tik stebėti A.Valujavičiaus kelionę, tačiau prie jos įgyvendinimo prisidėti finansiškai – šiuo kvietimu jau pasinaudojo nemažas būrys tautiečių.
„Paskelbęs apie kelionę, pasidalijau galimybe prie jos prisidėti finansiškai ir tai, kad atsidėkodamas už kiekvieno indėlį, ant valties parašysiu žmogaus vardą ir pirmąją pavardės raidę. Iki išplaukimo ant valties surašiau daugiau nei 2000 vardų, juos pildžiau laukdamas tinkamo vėjo Ispanijoje, o prisidėjusius kelionės metu ant valties surašysiu jau pasiekęs Majamį“,– teigė A. Valujavičius.
Istorinį, o kartu ir rekordinį plaukimą per Atlanto vandenyną keliautojas užfiksuos vaizdo kameromis. Pasiekus Lietuvą, sukaupta medžiaga bus perduota montažo režisieriui ir garso prodiuseriui, kurie pradės dokumentinio filmo kūrybos darbus. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn.
