Kiekvieną rytą gausi keniečių bėgikų armija maždaug valandą suka ratus aplink gyvenamuosius namus ir greta įsikūrusią motociklų trasą. Įprastai šie sportininkai skaičiuojami šimtais, tačiau kiekvienų metų sausį jų pagausėja iki tūkstančių. Pirmoji treniruotė prasideda 6 valandą ryto, antroji – ketvirtą popiet. Tarp šių dviejų treniruočių dažnai rengiama ir papildoma. Itemo patrauklumo priežastis glūdi ne aukštyje virš jūros lygio, o čia dirbančio trenerio asmenybėje.
Tai – airis Colmas O'Connellas, atvykęs čia tolimais 1976 metais, kaip vietinės mokyklos geografijos mokytojas – misionierius. Iki atvykstant į Keniją airis niekada nebuvo treniravęs bėgikų ar kitų sportininkų. Tačiau mokyklos fizinės kultūros mokytojas Peteris Fosteris (beje, žinomo 7 dešimtmečio britų vidutinių nuotolių bėgiko Brendono Fosterio brolis), pasiūlė jam tapti jo padėjėju. Po metų britas išvyko namo, palikdamas Colmui rankinius laikmačius bei fizinio lavinimo mokytojo pareigas. C.O'Connellas buvo naujokas, jis neturėjo nė menkiausio supratimo apie sportininkų rengimo planus, tačiau turėjo didelį norą kuo greičiau perprasti savo naujas pareigas. Jau po 10 metų jo auklėtiniai dalyvavo pasaulio jaunių čempionate Atėnuose.
Tuomet Kenija į čempionatą išsiuntė 10 bėgikų, iš jų net 7 buvo iš Itemo. Jau pirmąją varžybų dieną 10 000 metrų bėgimo finalą laimėjo Peteris Chumba – beje, jis bėgo basas… Tai buvo pirmasis Itemo mokyklos pasaulio čempionas. Peteris Rono tuomet laimėjo sidabrą 1500 metrų bėgime. Po dviejų metų Seule jis tapo olimpiniu čempionu.
Tuo Itemo mokyklos pergalių serija nesibaigė. Pats treneris jau sunkiai suskaičiuoja, kiek titulų yra iškovoję jo auklėtiniai. O skaičiai įspūdingi – maždaug 20 pasaulio ir trys olimpiniai čempionai (po Seulo, olimpinį auksą dar iškovojo kliūtininkai Reubenas Kosgey’us (2000) bei Briminas Kipruto (2008). Negalim pamiršti ir garsiojo Wilsono Kipketero – tris kartus pasaulio čempiono, kuriam iki šiol priklauso 800 metrų bėgimo pasaulio rekordas.
Išskirtinis trenerio C.O'Connello bruožas – intuicija ir sugebėjimas įžvelgti talentą ten, kur kiti mato vos vidutinybę. Taip atsitiko ir su Johnu Kemboy’um. Airis jį pirmą kartą pamatė regioninėse kroso varžybose, kur jis finišavo septintas. „Kiti vaikinai treniravosi geriau, juos palaikė tėvai ir treneriai. O pas Johną nieko tokio nebuvo, jis faktiškai našlaitis, jo tėvai buvo žuvę pilietinių susirėmimų metu”, – prisimena treneris. Būsimasis bėgikas pateko į mažą kaimelį, kur įsidarbino paparastu fermos darbininku – 4 valandą ryto berniukas eidavo į treniruotę, 6 – į darbą, o 8 – į mokyklą.
„Norint tapti čempionu, vien talento neužtenka, reikia turėti charakterį. O pas J.Kemboy’ų jis yra”, – teigia treneris. Jo auklėtinis 2009 metais laimėjo Kenijos jaunių kroso čempionatą. Bėgiko progresas akivaizdus, juo labiau jis treniruojasi kartu su tokiomis asmenybėmis, kaip Augustinas Choge ar Davidas Rudisha.
Nepaisant to, kad C.O'Connellas visų pirma yra treneris, jis rūpinasi ir savo auklėtinių išsilavinimu. Jis supranta, kad atsiradusios pajamos už startus gali sulaužyti talentingų atletų karjeras – jie turi suprasti, kur gali investuoti uždirbtus pinigus.
„Jie atstovauja savo šalį tarptautinėje arenoje, tampa pripažintais, materialiai aprūpintais žmonėmis. Mūsų mokykla jiems suteikia šansą ne tik tapti ekstra klasės sportininkais, tačiau ir apsirūpinti savo gyvenimu baigus karjerą”. Mokyklos auklėtiniai investuoja lėsas į mokyklų statybą, šalies žemės ūkį, dirba treneriais jaunimo grupėse.
Kaime gyvena apie 4000 gyventojų, kone pusė jų – bėgikai, kurių kiekvienas sukdamas ratus aplink gyvenamuosius namus slapta tikisi, jog garsusis „Mzungu” (kenietiškai – Baltasis) būtent jame įžvelgs talentą užkariauti pasaulio bėgimo takelius.
