1980 metais gimęs klaipėdietis šiais metais tapo nugalėtoju Lietuvos ralio čempionato N–4 klasėje, dalyvavo „Omnitel 1000km“ lenktynėse Palangoje, kur drauge su komandos nariais šventė pergalę A–2000 klasėje, o bendroje įskaitoje liko šešti.
Ką laikote didžiausiu šių metų pasiekimu?
Nėra ko vynioti aplink ar į vatą – didžiausias šių metų mano ir Ramūno, bei visos komandos pasiekimas yra Lietuvos Atviro Ralio Čempionato N4 klasės čempionų vardai.
Taip ir vertinu – reiškia viskas, ką ir kaip darėme, buvo teisingi pasirinkimai. Darėme klaidų, bet iš jų mokėmės. Neskubėjom per daug, bet ir nestabdėm. Daug dirbom – ir kartu, ir kiekvienas atskirai. Nesigėdijom klausti patarimų, pagalbos, bet ir galvojom savo galva. Buvome sąžiningi ir stengėmės sukurti profesionalią komandą. Manau įgijome neįkainojamos patirties, kuri padės atsispirti įveikiant sekančius iššūkius.
Kalbant apie autosportą Lietuvoje, kokia, Jūsų nuomone, šiuo metu yra situacija?
Puiki. Manau Lietuva turi nepaprastai daug galimybių šiame sporte. Nuo seno tai populiari sporto šaka Lietuvoje. Turime ne tik patyrusių ir pajėgių lenktynininkų (Saulius Girdauskas, Vytautas Švedas, Dominykas Butvilas, Rokas Lipeikis, Ramūnas Čapkauskas ir daug kitų), galinčių pasidalinti patirtimi. Taip pat ir puikių trenerių – Jonas Dereškevičius, Henrikas Kazakauskas, Šarūnas Liesis bei kiti. Pakanka pas mus ir gabių sportinių automobilių paruošimo bei priežiūros inžinierių. Turiu galvoje pvz. Darių Biesevičių, Egidijų Tutiną – pas kuriuos automobilius gamina ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Ukrainos ir kitų šalių sportininkai. Jauni vairuotojai dažnai turi visai neblogų įgūdžių ir ypač daug entuziazmo. Palinkėčiau jiems prieš lekiant nepatingėti ir pasisemti žinių ir patirties iš specialistų, bei mokytis viską daryti profesionaliai.
Gaila, bet šiandien dar nesugebėjome išnaudoti visų šių galimybių. Pirmiausia dėl šio sporto bendruomenės provincialumo ir nesugebėjimo susivienyti dėl didesnių tikslų. Dažnas ieško priešų ir linkęs kovoti vienas prieš kitą. Suprantu, kad sportininkams natūraliai būdingas noras kovoti ir nugalėti, tik aš labai norėčiau, kad susitelktume bendrai kovai ir bendriems tikslams, o ne kiekvienas savo teisybės įrodinėjimams. Šiandien tarp sportininkų yra susikaupę nemažai pykčio dėl pažeistų ambicijų, skirtingų požiūrių ar nepasitikėjimo. Bet pagalvokim apie rytdieną, pilną galimybių – gal kartais nusileisdami vienas kitam šiandien, būdami draugiškesni, kurdami tarpusavio pasitikėjimą – pasieksime daugiau?
Koks Jūsų svajonių automobilis?
Šiuo metu „Škoda Fabia S2000“. Su Lietuvos valstybės simbolika ir jos reklama ant šonų, bei su solidžiais rėmėjais. Su kuriuo galėčiau įgyvendinti sekančias savo svajones – pavyzdžiui tapti IRC čempionato prizininku. Norėčiau taip prisidėti prie Lietuvos, kaip stiprios automobilių sporto šalies, įvaizdžio atgaivinimo.
Kokie planai sekantiems metams?
Planai susiję ne tiek su Lietuvos čempionatu, kiek su konkrečiomis varžybomis – tame tarpe tarptautinėmis. Parinksime jas taip, kad įgauti kuo daugiau patirties, reikalingos mano jau minėtų svajonių įgyvendinimui. Mūsų ekipažo pagrindinis tikslas šiais metais buvo tobulėti. Kitais metais jis išlieka. Kaip matosi iš šių metų – jei tiksliai žinai, ko nori, esi susikaupęs ir nesiblaškai – gali pasiekti daugiau, negu iš pradžių tikiesi. Kitais metais planuojame daug dirbti, ieškoti savo klaidų, jas taisyti, treniruotis. Tikiu, kad kryptingai įdėjus daug pastangų, svajonės įsigyvendins su kaupu.
Žiemą planuojame dalyvauti trijuose pirmuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos čempionatų etapuose. Gali būti, kad dalyvausime visame kažkurios iš šių šalių čempionate. Pavasario pertraukoje iš naujo įvertinsime savo galimybes ir tolimesnes kryptis. Tikrai galvojame būti (ir vėl gerai pašokinėti) 300 Lakes Rally Zarasuose. Tikimės gerai pasiruošti, surasti rėmėjų ir dalyvauti WRC etape „Neste Oil Rally Finland“.
Ką galite nuveikti per 15 minučių?
Tikėjausi šiuos klausimus atsakyti per 15minučių. Bet akivaizdu, kad kaip lenktynininkas šito nesugebu – užtrukau gerokai ilgiau J Bet taip turbūt ir turi būti – juk geros stenogramos skubėdamas irgi neparašysi.
Per 15minučių kaip lenktynininkas galiu suspėti nuveikti labai daug:
- Paspausti akseleratoriaus/sankabos/stabdžių pedalus 3600 kartų
- Išklausyti ir sureaguoti į 1000 šturmano pasakytų žodžių
- Išgerti litrą vandens
- Pravažiuoti miško keliuku 30 km
- Tris kartus paklausti šturmano: “Toliau?”
- Apsukti 11 ratų Kačerginės žiedo trasoje
- Pravažiuoti 10 ratų 1000 km lenktynėse Palangoje
- Vieną kartą pamojuoti žiūrovams ralio trasoje
Iš kitos pusės, jeigu nebūsi atidus iki paskutinės tų 15minučių sekundės, padarysi kokią klaidą – būsi nenuveikęs nieko. Procesas aišku gerai, bet jo metu reikia nepamiršti, ko nori pasiekti gerai jį atlikdamas. Ir kartais neleisti sau daryti to, ko nereikia, nors užsižaisti ar įsivelti norisi.
