P.Pleskovas gimė ir augo Klaipėdoje, tačiau savo sportinę karjerą pradėjo itin vėlai – būdamas 22-ejų. Tiesa, nuo keturiolikos jis jau vairavo automobilį ir lenktyniavimo aistrą perėmė iš savo tėčio, garsaus ralio meistro Vlado Pleskovo. „1999 metais gavau pirmąjį autokroso automobilį ir nusprendžiau sudalyvauti Lietuvos autokroso pirmenybėse. Ir iškart tapau Lietuvos čempionu. Šis pasiekimas paskatino siekti aukštesnių rezultatų tarptautinėje arenoje“, – pasakojo P.Pleskovas.
Šiemet Europos automobilių kroso čempionate iškovojote bronzą. Tai didžiausias jūsų karjeros laimėjimas?
Be abejonės. Šis sezonas buvo pats sėkmingiausias mano karjeroje, o dar ankstesnis – pats blogiausias. Tiesa, šiemet pirmenybėse ilgą laiką pirmavau ir kėliau sau vienintelį tikslą – nugalėti. Deja, dėl techninių kliūčių nepavyko, nors prizininkų trejetuką skyrė vos keli taškai. Šiek tiek apmaudu, tačiau bet kuriuo atveju galutinio rezultato negalėčiau pavadinti prastu.
Kuri pergalė šiemet buvo pati įsimintiniausia ir kuri pati sunkiausia?
Labiausiai džiaugiausi pergale pirmajame Europos autokroso čempionato etape. Visada smagu pergalingai pradėti sezoną, o tokie laimėjimai suteikia dar daugiau optimizmo ir motyvacijos. Sunkiausią pergalę pasiekiau Vengrijoje, nes lenktynėse dalyvavo labai daug pajėgių lenktynininkų. Ši pergalė kartu buvo ir pati netikėčiausia šį sezoną.
Kitąmet sieksite iškovoti dar aukštesnę poziciją?
Kol kas kitas sezonas dar kybo ant plauko. Nežinia ar dalyvausiu lenktynėse, ar spėsiu pasiruošti naujam sezonui. Šiuo metu tik svarstau visus įmanomas variantus. Juk ir asmeniniai darbai nestovi vietoje, tenka rūpintis auto įmone, kuriai vadovauju.
Kokia jūsų nuomonė apie autosporto situaciją Lietuvoje?
Jums pasakyti oficialią nuomonę ar asmeninę? Geriau pasakysiu oficialią. Situacija liūdnoka. Ypač autokroso. Per dešimtmetį situacija ne tik nepagerėjo, bet ir skaudžiai smuko žemyn. Prieš dešimtmetį dar turėjome daug gerų sportininkų, o dabar liko vos vienas kitas. Sunku tobulėti ir siekti rezultatų mūsų šalyje. Vyriausybės ir sporto departamento požiūris yra niekinis, šis sportas negauna deramo finansavimo. Bent jau būtų galima pasirūpinti PVM mokesčiu automobiliams ir jų detalėms, nes mums dar tenka sumokėti 21 proc. mokesčių. Tuos pinigus galėtume investuoti kur kas prasmingiau. Žinoma, ir ekonominė krizė padarė savo. Lenktynininkai sunkiai randa rėmėjų, o neradę traukiasi iš didžiojo sporto. Susidomėjimas automobilių sporto, ypač raliu Lietuvoje visada buvo didelis, tad norėtųsi susidomėjimo sulaukti ir iš valdininkų.
Koks jūsų svajonių automobilis?
„Audi S4“. Svarbiausia, kad automobilis būtų patikimas ir saugus. Žinoma ir variklio galingesnio norisi, juk kartais taip gera paspausti akseleratoriaus pedalą.
Ką, kaip lenktynininkas galite nuveikti per 15 minučių?
Tikrai galėčiau nuvažiuoti 50 kilometrų Vokietijos autobane.
