Nors Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) diskvalifikavo Rusijos rinktinę iš Pjongčango žaidynių, Pietų Korėjoje teisę startuoti turi 169 rusai.
Jie varžysis su neutralia vėliava ir savo komandos kapitonu vadina Vladimirą Putiną, nors IOC kaltina aukštus šios šalies pareigūnus dėl dopingo programos, per kurią prieš ketverius metus Sočyje buvo maišomi dopingo kokteiliai ir slapta klastojami mėginiai.
IOC ir Tarptautinė antidopingo agentūra (WADA) išleido milijonus dolerių, kad įvairiais kampais atliktų tyrimą dėl Rusijos dopingo manipuliacijų, bet pinigai, atrodo, išleisti į balą, nes Tarptautinis arbitražo teismas jau patenkino 28 diskvalifikuotų Rusijos atletų apeliacijas, o šiuo metu svarsto ir kitas.
Nesutaria ne tik tarptautinės organizacijos, bet ir Lietuvos sportininkai, iš šalies stebintys Rusijos dopingo skandalo atomazgą.
„Labai gaila šių sportininkų, nes daug lemia politika, – mano Lietuvos biatlonininkė Natalija Kočergina, jau šeštadienį startuosianti olimpinių žaidynių sprinto lenktynėse. – Aš į šiuos dalykus žvelgiu tolerantiškai. Kiekvieną valstybę gali aplankyti nesėkmingos dienos.“
Ar tai reiškia, kad ji netiki, kad Rusijos sportininkai sukčiavo vartodami dopingą prieš kelerius metus?
„Galima sakyti, kad ir kitose šalyse būta tokių atvejų, bet nebūtinai visus pagauna. Nenoriu išskirti Rusijos“, – kalbėjo Donecke gimusi, Visagine augusi Lietuvos biatlonininkė N.Kočergina.
Slidininkas Modestas Vaičiulis Rusijos dopingo bylą vertina dvejopai. Jam liūdna, kad tarp Rusijos atletų, kuriems IOC uždegė raudoną šviesą prieš Pjongčango žaidynes, atsidūrė viena ryškiausių slidinėjimo sporto žvaigždžių Sergejus Ustiugovas.
„Gaila tokių kaip Ustiugovas. Jis asmeniškai nebuvo pagautas. Yra stiprus, bet negali važiuoti, – kalbėjo M.Vaičiulis. – Bet aišku, kad Rusijos sporto sistema yra susitepusi.
Aš tuo tikiu. Tačiau man atrodo, kad vienus pagauna, o kitų – ne. Pavyzdžiui, pagauna Rusiją, bet Norvegijos sportininkų pirmajame dešimtuke irgi dažnai būna net keturi. Estijos slidininkai yra laimėję olimpinių medalių, bet vėliau buvo pagauti. Didelis sportas kai kuriems žmonėms be pasekmių nepraeina.“
Biatlono varžybose taip pat trūks Rusijos sporto žvaigždžių.
Vienas stipriausių šio sporto atletų Antonas Šipulinas, dar keli Sočyje auksą vyrų biatlono estafetėje jam padėję iškovoti rusai palikti už olimpinių žaidynių brūkšnio.
„Man liūdna, nes olimpinės žaidynės praranda savo žvaigždes, – vertino Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas. – Tačiau, jei priimtas toks sprendimas, vadinasi, buvo priežasčių. IOC prezidentas Thomasas Bachas pabrėžė, kad nebūtinai dopingo testo rezultatas turi būti teigiamas – užtenka tyrimo metu surinktų įkalčių ar rimtų įtarimų. Galbūt kažkada kažkuris nepridavė dopingo testo ir panašiai – todėl ir skiriama bausmė.“
Ar lietuviams nesmagu, kad dėl iškritusių iš žaidimo Rusijos atletų, atsiveria daugiau galimybių palypėti aukščiau?
„Pergalė saldesnė, kai nugali stipresnius varžovus, o Rusijos biatlonininkai visada buvo stiprūs“, – pabrėžė A.Daugirdas.
Pergalė saldesnė, kai nugali stipresnius varžovus, o Rusijos biatlonininkai visada buvo stiprūs
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iki šiol neturi aiškios nuomonės dėl Rusijos dopingo temos ir seka TOK viešus pranešimus.
Kai Rusijos rinktinei buvo leista startuoti 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė sveikino šį sprendimą. LTOK palaikė ir dabartį TOK sprendimą diskvalifikuoti Rusijos komandą iš žiemos olimpinių žaidynių.
Drąsiau pasisakė žiemos olimpines žaidynes komentuosiantys sporto komentatoriai Linas Kunigėlis ir Rytis Vyšniauskas, 15min studijoje šią savaitę tiesiai šviesiai pareiškę, kad Rusija nusipelnė būti pastumta į užribį dar prieš Rio žaidynes.
Sporto komentatoriams pritarė ir slidininkas Mantas Strolia.
„Labai gaila dėl tų sportininkų, kurie nori atstovauti savo šaliai ir sporto šakai. Juk kiekvienas elitinio lygio atletas tampa ne tik savo šalies, bet ir visos sporto šakos ambasadoriumi, – sakė V.Strolia. – Vis dėlto Rusijos sporto sukčiavimas valstybiniu mastu yra netoleruojamas, reikėjo imtis priemonių.
Su kolegomis juokavome, kad dėl dopingo pagautas sportininkas turėtų gauti šimto milijonų eurų baudą – tada valstybė pradėtų mąstyti apie tai. Suvokiu, kad tai utopija. Iš kitos pusės, smagu, kad šis tas daroma.“
